„Lego“ marketingas

Daugelis mūsų vaikystėje mėgome konstruoti, vyresni žaidė senais rusiškai konstruktoriais, jaunesni konstravo jau iš „Lego“ kaladėlių. Tačiau turbūt nė vienas neįsivaizdavome, kad iš „Lego“ kaladėlių galima sukonstruoti realų, važiuojantį automobilį.

„SuperAwesomeMicroProject“ sukūrė kažką neįtikėtino. Komanda iš atskirų pusės milijono „Lego“ kaladėlių sudėjo automobilį, kuris iš tiesų gali važiuoti gatve. „Lego“ automobilio ratus suka keturi varikliai, kurie primena senų lėktuvų variklius. Pats variklis, kaip ir visas automobilis, pagamintas tik iš „Lego“ kaladėlių, o jame dirba net 256 stūmokliai, kurie veikia suspausto oro pagalba. Transporto priemonė gali važiuoti apie 20-30 km/val. greičiu.

Tikrai neįtikėtinas marketinginis „Lego“ žingsnis – vienu šūviu kelis zuikius. Pirmiausia labai originaliai atkreipė į save potencialių klientų dėmesį. Antra, pademonstravo visuomenei savo produkto galimybes ir potencialą. Ir galiausiai visas veiksmas ir šurmulys prieš pat Kalėdas – kuomet vyksta didžiausi pardavimai metuose. Beje, reikia pažymėti, kad produkto galimybių demonstravimas „in action“ ir potencialių klientų dėmesio medžioklė yra „Lego“ marketingistų arkliukas.

Pavyzdžiui spalio pabaigoje viename Maskvos prekybos centre, šalia firminės „Lego“ parduotuvės, atsirado realaus dydžio „Lego“ tigras sudėliotas iš kaladėlių. Dabar aš tikrai žinau, kad iš „Lego“ galima sukonstruoti absoliučiai viską!

Kaip virtualus poilsis pavirsta realiu

Rugsėjo pabaigoje rašiau apie tai, kaip Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus. Tame straipsnyje buvau užsiminęs, kad ta Lietuvos  valstybinio turizmo departamento (tolia VTD) on-line kampanija yra blankoka ir neverta už ją sumokėtų pinigų. Taip pat žadėjau pateikti  įdomių ir originalių pavyzdžių, kuriais ateityje galėtų pasinaudoti VTD. Taigi šiandien noriu Jums pristatyti „Cape town tourism“ ir reklamos vilkų „Ogilvy“ on-line kampaniją, kurios metu virtualiai aplankomas Keiptaunas, o vėliau laimingieji gauna įvairių dovanų, tame tarpe ir realią kelionę į šį nuostabų Pietų Afrikos miestą. 

Jums reikia užeiti į My Cape Town Holiday svetainę Feisbook’e, spustelti Start the holiday ir tuomet Jūsų Facebook profilis jau “valgo”, „varo į ekskursijas“ bei “tūsinasi"  - ir visa tai vyksta  Keiptaune. Tai yra, penkias dienas Jūsų profilyje draugai mato naujus postus su video ir foto iš Keiptauno. Savaime suprantama, jie iškarto pradeda smalsauti: „Ar tu tikrai TEN“?  Taip į projektą pritraukiami nauji žmonės, nes daugelis nori patys išbandyti šią programėlę. Kai kurie laimingieji, išbandę šią programėlę, gauna dovanų-  REALIĄ kelionę į Keiptauną!

Kaip viskas veikia? 

Užeinate į My Cape Town Holiday Feisbook’e, spaudžiate Start the holiday ir patys pasirenkate savo penkių dienų virtualios kelionės programą.

Gaunate tikrų tikriausią virtualų aviabilietą. 

Postinate draugams apie savo kelionę ir varote į Keiptauną.

Šią šaunią „Cape town tourism“ idėją įgyvendino marketingo ir reklamos guru „Ogilvy“. Jiems pavyko padaryti neįtikėtiną dalyką – paversti reklamą dalimi gyvenimo. „Cape town tourism“ ir „Ogilvy“ sukūrė atskirą etapą programėlės vartotojo gyvenime. Ir šis mažytis etapas yra toks ryškus bei užburiantis, kad atkreipia visų Jūsų draugų dėmesį. Idėjos autoriai nepostina Jums visokio  reklaminio šlamšto į profilį – jie sukūrė personalizuotą istoriją ir privertė Jūsų draugus ja patikėti. Pripažinkite, puiki idėja, tobulas įgyvendinimas ir geras pavyzdys Lietuvos turizmo departamentui, kaip reikia pritraukinėti turistus į savo šalį.

Svarbi informacija „Air Lituanicos“ keleiviams, skrendantiems į Amsterdamą

Nors „Air Lituanica“ daužo kulnimis į krūtinę ir žada, kad visais keleiviais skrendančiais į Amsterdamą bus pasirūpinta, realybėje yra kiek kitaip. „Air Lituanica“ pasirūpino tik savo kailiu - pasistengė, kad nereikėtų keleiviams mokėti kompensacijų. „Air Lituanica“ net nesugebėjo savo klientams pranešti kur tiksliai reikia kreiptis, norint pasikeisti per juos pirktus bilietus į „Estonian Air“ bilietus. Todėl mes pateikiame trumpą instrukciją „Air Lituanicos“ keleiviams skrendantiems į Amsterdamą.

Jei bilietą pirkote kelionių agentūroje – NEDELSIANT  kreipkitės į savo agentūrą. Mano kolegos, savo srities profesionalai, jumis tikrai pasirūpins.

Jei aviabilietą pirkote savarankiškai „Air Lituanicos“ svetainėje, tuomet jums reikia:

1. Kuo skubiau kreiptis į „Air Lituanicos“ klientų aptarnavimo centrą, kuris yra Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje, II aukšte. Kreiptis galite ir telefonu: +370 700 40 444. Visiems vykstantiems į Amsterdamą iki gruodžio 12-tos dienos turėtų būti perrašomi ir keičiami aviabilietai į „Estonian Air“ bilietus. „Air Lituanicos“ ofise turite reikalauti, kad jums pakeistų bilietus (į prašymus pateikti perrašytus galiojančius bilietus el. paštu klientų aptarnavimo centras gali ir nesureaguoti). Jei bilietų nepakeis, už nebegaliojančius bilietus galėsite susigrąžinti sumokėtus pinigus.
2. Visi kas keliauja į Amsterdamą arba grįžtą iš Amsterdamo į Vilnių po gruodžio 12-tos dienos turi KUO SKUBIAU kreiptis į „Estonian Air“ atstovybę  - TAS (Ticketing Airport Services), kuri yra Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje. Į TAS galite kreiptis tiek telefonu +370 52329300, tiek e-mail‘u  vno@ticketing.lt Tik TAS‘e galite su savo turimais „Air Lituanicos“ bilietais įsigyti „Estonian Air“ bilietus į Amsterdamą arba grįžimo bilietus iš Amsterdamo į Vilnių už specialią kainą. Į TAS (Ticketing Airport Services) REKOMENDUOJAME KREIPTIS NEDELSIANT, nes „Air Lituanica“, mūsų žiniomis, net nesugebėjo susitarti, kad keleiviams, nusipirkusiems bilietus per juos, būtų laikinai rezervuotos vietos estų lėktuve, todėl „Estonian Air“ laisvai pardavinėja bilietus. Jei pavėluosite, galite nebegauti aviabilietų į nusipirktą skrydį, todėl gali tekti keisti skrydžio datas ir patirti didelių finansinių nuostolių.

Tikimės, kad mūsų pateikta informacija Jums buvo naudinga ir Jus sėkmingai pakeitėte aviabilietus.

“Air Lithuanicos“ pabaigos pradžia?

„Air Lituanica“ skraido tik kelis mėnesius, o jau turi labai rimtų problemų. „Estonian Air“ pranešė bendrovei „Air Lituanica“ apie tai, kad nuo ketvirtadienio nutraukia su ja skrydžių paslaugų sutartį ir komercinę sutartį.

„Bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“, numatytų mūsų sutartyse, – pranešime spaudai cituojamas Janas Palméris, bendrovės „Estonian Air“ vadovas. – „Estonian Air“ buvo priversta nutraukti sutartis dėl pakartotinių jų pažeidimų iš oro bendrovės „Air Lituanica“ pusės, kurie nebuvo pašalinti nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų, kuriuos pateikė bendrovė „Estonian Air“.

Tuo tarpu „Air Lituanica” teigia esanti nustebinta, bet tikina, kad keleiviai jokių nepatogumų nepatirs. „Kompanijai „Estonian Air“ perėmus vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, keleiviai neturėtų pajusti jokių nepatogumų, tačiau iškilus klausimams, jie visada gali kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Mes esame pardavę 480 bilietų į Amsterdamo skrydžius ir visais keleiviais bus pasirūpinta, o keleiviais, kurie įsigijo bilietus per „Estonians Air“, pasirūpins Estijos kompanija t.y. garantuos jiems jų teises“, – pranešime cituojamas „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus.

Maža to Erikas Zubrus kaltina „Estonian Air“ bandymu atimti iš lietuvišku avialinijų Amsterdamo reisą, kuri pavertė rentabiliu ir garantuojančiu 75%  lėktuvo užpildymo. Taip pat E. Zubrus kaltina estus, kad šie yra skolingi lietuviams  5,7 milijonus litų už jau praskridusius keleivius ir sumokėtus depozitus.

Tad kaip yra iš tikrųjų? Nesikapstysiu po E. Zubraus ir S. Bartkaus sąmokslo teorijas, tiesiog pabandysiu logiškai sudėlioti faktus. Tai, kad „Air Lituanica“ turėjo sumokėti estams depozitą, tai ir arkliui aišku, nes kitaip su jais niekas nenorėtų turėti reikalų.  Tačiau E. Zubraus minima suma tikrai neadekvati. Nes ir „Air Lituanica“ taip pat turi įsipareigojimų estams: tiek lėktuvo nuoma, tiek rezervacinės sistemos panauda,  lietuviai estams skolingi net ir už tai „Air Lituanica“ veiklą pradėjo jodama ant „Estonian Air“ vardo. Ir čia  klausimas kas ir kam daugiau skolingas? Tad panašu į tai, kad „Air Lituanica“ skolų pūlinys, kurį E.Zubrus ir S. Bartkus bandė slėpti, sprogo. Ir sprogo taip, kad „Air Lituanica“ gali ir nebeišsikapstyti.   Net  Civilinės aviacijos administracija šiandien prabudo ir pranešė, kad  pradeda "Air Lituanicos" finansinį patikrinimą.  Net jeigu CAA ir praneš, kad „Air Lituanica“  gali tęsti veiklą, įmonei bus suduotas milžiniškas smūgis, po kurio „Air Lituanica“  vargu ar atsities. Nors ir esu už tai, kad Lietuva turėtų  savo nacionalinę aviakompaniją, tačiau bijau, kad šiandien yra „Air Lituanicos “ pabaigos pradžia, nes:

1. „Air Lituanica“ gavo smūgį žemiau juostos – pagrindinis partneris pasitraukia, dėl to, kad lietuviška aviakompanija  nevykdė mokėjimo įsipareigojimų. Net jei CAA ir praneš, kad „Air Lituanica“  gali tęsti veiklą, tai lietuviams praktiškai nėra šansų surasti kitą partnerį. Tiesiog „Air Lituanica“  dabar niekas nebepasitikės. Viena didžiausių kelionių agentūrų „West Express“ jau sustabdė bendradarbiavimą su „AirLituanica“.
2. Vilniaus miesto savivaldybei šių metų lapkritis ir gruodis yra finansiškai sunkiausi mėnesiai. Maža to Vilniaus miesto savivaldybė yra paskendusi skolose ir balansuoja ant bankroto ribos. Ir jau būtų bankrutavusi, jei ne Finansų ministerijos parama. Tad vargu ar atsiras pinigų  „Air Lituanicai“. O pati „Air Lituanica“ be dotacijų ilgai nepratemps, nes artėja sausis - mėnuo, kuomet mažiausi keleivių srautai ir didžiausios sąskaitos.
3. Susisiekimo ministerija „Air Lituanicos“ negelbės, nes vasaros pabaigoje susisiekimo ministras  R.Sinkevičius yra pasakęs: „Aš nežinau, iš ko išgyvens „Air Lituanica“. Jei Vyriausybės bus prašoma finansinės paramos, biudžete tam nėra pinigų.“ Be to dotuoti privačias aviakompanijas draudžia ES teisė.

Net jei šį kartą „Air Lituanica“ išsikapstys, tai tik laiko klausimas, kaip ilgai ji merdės ir kada bankrutuos. Nes kaip ir esu rašęs savo pamąstymuose dėl „Air Lituanica“ ateities – tai abejotinas projektas su nelabai švaria pradžia ir daugybe klaustuku. Ir jei „Air Lituanicos“ neužvers finansinės problemos,  tai  „Air Lituanica“ projektas bus uždarytas dėl politinių priežasčių. Kai tik iš mero pareigų bus nuverstas A.Zuokas, netrukus bus užraukta ir „Air Lituanica“  . Taigi bijau, kad belieka laukti dėsningos pabaigos -„Air Lituanicos“ bankroto.

Kur dingsta klientai ir kodėl svarbu palaikyti ilgalaikius santykius su klientais?

Didžiausias kiekvienos įmonės turtas nuolatiniai, pastovūs klientais. Jei klientas kažką nusipirko pas Jus ir jam patiko Jūsų paslauga ar prekė, tai tikėtina, kad jis ateis dar kartą. Arba bent jau jis yra pasirengęs pas Jus sugrįžti ir dar kartą įsigyti Jūsų prekę ar paslaugą. Pripažinkite, juk būtų kvaila tuo nepasinaudoti ir nepaversti jo nuolatiniu klientu, ypač turint omeny vertę, kurią Jus gausite, jei Jūsų potencialus klientas visa gyvenimą pirks Jūsų prekes ar paslaugas. Tačiau realybėje yra kiek kitaip. Tad kur dingsta klientai ir kodėl jie netampa nuolatiniais Jūsų prekių ar paslaugų pirkėjais?Tyrimais yra nustatyta, kad

4% -  turi finansinių problemų (bankrutuoja, reorganizuojasi ar neteko darbo);
5% - perka iš draugų ar grįžta pas senus partnerius;
9% - netinka Jūsų kaina;
14% - pas Jus nebeperka, nes Jūsų įmonėje buvo susidurę su aptarnavimo ar kokybės problemomis;
68% - tiesiog PAMIRŠTI KLIENTAI;

Kaip matome dažniausiai įmonės, pardavusios prekes ar paslaugas vieną kartą, tiesiog pamiršta savo klientus ir šie išeina kitur. Beveik 70% klientų prarandama, nes Jūsų klientai nesijaučia KLIENTAIS, nes jie jaučia Jūsų apatiją ir abejingumą.

Partizaninio marketingo guru J. Levinson‘as teigia, kad 50% viso bendrovės laiko turi skirti darbui jau su savo esamais klientams, kadangi išlaikyti esamą klientą yra daug pigiau ir paprasčiau, nei pritraukti naują. Taigi, kaip sukurti ilgalaikius santykius su esamais klientais ir užsitikrinti pakartotinį pardavimą? Yra daug įvairių ir sudėtingų teorijų, tačiau aš noriu Jums pasiūlyti paprastą, asmenine patirtimi pagristą schemą. Suprantama, šią schemą naudojau parduodant turistinius produktus, tačiau esminius principus galima pritaikyti ir kitoms paslaugoms ar prekėms.

1. Pardavus kelionę negalima pamiršti kliento. Aš visada vieną ar dvi dienas prieš kliento kelionę jam paskambindavau ir palinkėdavau geros kelionės, paklausdavau, gal jis dar turi kokių klausimų. Patikėkite, klausimų visada būdavo daug ir įvairiausių. Na, o klientai visada būdavo dėkingi už „paskutinės minutės“ konsultaciją.
2. Praėjus kelioms dienoms po to, kai klientas sugrįždavo iš kelionės, dar vienas skambutis jiems su klausimu, ar gerai pailsėjo. Šio skambučio esmė: ne paklausti, kaip pailsėjo, o paprašyti papasakoti, kaip atostogavo. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai: klientui dar kartą sužadinamos geros emocijos (ateityje tos geros emocijos asocijuosis su jumis ir užtikrins pakartotinį pirkimą) ir sužinoma daug įvairių smulkmenų apie viešbutį, personalą, kurortą, pramogas ir t.t. Vėliau tos smulkmenos visada praversdavo parduodant kitas keliones, nes būtent tos smulkmenos ir yra kokybiškos bei patikrintos informacijos pagrindas. O turizme kokybiška ir praktiškai patikrinta informacija yra esminis pardavimų momentas.
3. Įvairios šventės puiki proga eilinį kartą priminti apie save. Todėl visada savo klientus pasveikindavau įvairių švenčių (Kalėdų, Velykų ir kt.) proga. Beje, sudarant kelionės sutartį visados buvo reikalingas kliento asmens kodas, o žinant asmens kodą žinai ir kliento gimimo dieną. Pripažinkite, kad malonu gauti šiltą ir asmenišką SMS su gimtadienio sveikinimais.
4. Nereikėtų pamiršti ir naujienlaiškių. Naujienlaiškis pats paprasčiausias ir pigiausias būdas informuoti Jūsų klientus apie naujas paslaugas ir paskutinės minutės keliones. Patikėkite, jei Jūsų klientui patiko Jūsų teikiamos paslaugos ir jų kokybė, tai jis tikrai skaitys Jūsų naujienlaiškius ir netgi parekomenduos Jus savo draugams ir pažįstamiems.
5. Taip pat nereiktų pamiršti ir socialinių tinklų – tai puiki priemonė užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Atsiminkite, socialiniai tinklai nėra greito pardavimo priemonė, tai būtent ilgalaikių santykių palaikymo įrankis.

Na, o pabaigai dar viena mažytė paslaptis. Visus aukščiau išvardintus veiksmus reikia atlikti nuoširdžiai, o ne todėl, kad taip liepė jūsų šefas. Žmonės jaučia, kada jais rūpinamasi nuoširdžiai, o kada valdžios paliepimui. Jūsų nuoširdumas ir yra raktas į sėkmę ir ilgalaikius santykius su klientais.

7 būdai nužudyti gerą idėją

„Zippo“ gelbsti Olimpiadą

Turbūt žinote, kad šiuo metu Rusijoje vyksta Olimpinės ugnies estafetė. Beje, ši estafetė bus brangiausia per visą Olimpinių žaidinių istoriją: spalio 7-ąją į Rusiją iš Graikijos atskraidinta olimpinė ugnis po Rusiją keliaus 123 dienas, aplankys 2900 miestų ir ją galės pamatyti daugiau kaip 130 milijonų šios valstybės piliečių. Nežinau kokia bus Sočio Olimpiada, bet Sočio Olimpinės ugnies estafetė jau spėjo liūdnai pagarsėti. Vien per pirmas kelias dienas Olimpinis deglas buvo užgesęs kelis kartus, o sykį Olimpinės ugnies deglas buvo net sprogęs dėl deglo dujų sistemos nesklandumų.

Manęs nenustebino tai, kad Olimpinė ugnis buvo kelis kartus užgesusi. Tokios situacijos gan dažnos: Olimpinė ugnis gęsta vos ne per kiekvienas Olimpines žaidynes, todėl kartu su pagrindiniu deglu keliauja ir atsarginis fakeliukas, su ugnimi iš tos pačios Graikijos. Ir jei netyčia užgęsta pagrindinis fakelas, tai jis užkuriamas iš atsarginio. Nustebino tai, kaip tokia situacija pasinaudojo „Zippo“ marketologai. Jie savo socialiniuose tinkluose išplatino šią nuotrauką:

Puikus realaus laiko marketingo pavyzdys: „Zippo“ čia ir dabar gelbsti Olimpiadą. Savaime suprantama, kad ši foto labai greitai dingo iš eterio - gal Rusijos valdžios prašymu, o gal „Zippo“ susiprato, kad perlenkė lazdą, nes iš Olimpiados „fail‘ų“ daryti marketingą kažkaip nefasonas.

Naujas požiūris į Lietuvos prezentaciją

Rugsėjo pabaigoje „Investuok Lietuvoje“ pristatė naują klipą, skirtą populiarinti šalį ir kviesti užsienio bendroves čia įsikurti. Dinamiška, versli, galinti pasiūlyti talentingus darbuotojus, aukšto lygio infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę. Tokia Lietuva vaizduojama naujame „Investuok Lietuvoje“ vaizdo klipe.

Nustebino klipo kokybė ir naujas požiūris į Lietuvos vertybes bei privalumus. „Investuok Lietuvoje“ komanda kartu su lietuvių audiovizualinių projektų kūrėjais „Pvz.lt“ ir Didžiosios Britanijos kūrybinės komunikacijos agentūra „Curious“ pasistengė parodyti Lietuvos privalumus šiuolaikiška ir modernia forma. Manau, kad jiems tai pavyko, nes klipas tikrai turi „ugnelę“, kuri turėtų „užkabinti“ verslininkus investuoti Lietuvoje. Akivaizdu, kad klipo kūrimui skirta Europos Sąjungos fondų parama nuėjo ne veltui.

Manau, kad šis klipas puikiai reprezentuos Lietuvą įvairiuose tarptautiniuose verslo renginiuose ir bus dažnai naudojamas „Investuok Lietuvoje“, diplomatinių atstovybių ir kitų viešojo bei privataus sektoriaus atstovų komunikacijos priemonėse.

Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus

Turizmo dienos proga Valstybinis Turizmo departamentas (toliau VTD) visiems pateikė staigmeną: pristatė socialinių tinklų kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampanijos tikslas 5 socialiniuose tinkluose trejomis kalbomis (lietuvių, anglų ir rusų) pristatyti Lietuvą ir šalies turizmo potencialą. Valstybinis turizmo departamentas pristatys unikalias turizmo galimybes Lietuvoje Facebook, Google+, Vkontakte, Twitter ir Youtube. Kasdieną čia bus galima susipažinti su įdomiomis vietomis, faktais, anonsais, netikėtais atradimais.

Labai džiugu, kad VTD prabudo iš letargo ir pradėjo kažką daryti. Ši VTD kampanija verta tiek pagyrų, tiek trupučio kritikos.

Taigi pagyros:

1. Pats faktas, kad VTD pagaliau suvokė internetinio marketingo galią ir pradėjo dirbti tuo klausimu, jau neįtikėtinas.
2. Teisingai parinkti socialiniai tinklai. Labiausiai džiugina, kad VTD rimčiau atsigręžė į Rusijos rinką ir pradėjo dirbti su Vkontakte.
3. Bandymas įtraukti į kampaniją kuo daugiau žmonių, kurie kurtų turinį apie Lietuvą bei dalintųsi šiuo turiniu su draugais. Tikiuosi, kad VTD pavyks įgyvendinti savo ambicingą tikslą surinkti 1 000 000 Lietuvos turizmo fanų.
4. Tikrai nebloga idėja „Miestų varžytuvės“, kur kiekvienas gali palaikyti savo miestą – kelti nuotraukas ir jomis dalintis, palikti atsiliepimą apie miestą, kviesti draugus balsuoti už vieną iš miestų. Kiekvienas vartotojo atliktas veiksmas (nuotraukos įkėlimas, atsiliepimas ar kt.) skirs miestui vieną tašką, o gruodžio viduryje, pasibaigus varžytuvėms, daugiausia taškų surinkęs miestas bus paskelbtas „Miesto varžytuvių“ nugalėtoju.

Na ir truputis kritikos:

1. Šiaip pati kampanija tarptautiniame internetinio marketingo lygmenyje yra silpnoka ir blanki. Iš 450 tūkst. litų vertės projekto, kuri parengė ir prižiūrės konkursą laimėjusi digital agentūra„The Chocolate“, tikėjausi kažko originalesnio ir įdomesnio. Bet žinant, kad kampaniją „Like‘able Lithuania“ įgyvendina pats Valstybinis turizmo departamentas, tai rezultatas visai neblogas. Kai Lietuvoje tarptautinio lygio prezentacinius projektus bando įgyvendinti valstybinė įstaiga, tai amžinai susiduriama su dviem problemom: idėjų badas ir lėšų stygius. Na o VTD šį kartą gan sėkmingai išlaviravo, kadangi projektas finansuojamas iš ES lėšų.
2. Noras statyti „LIKE“ skulptūrą. Sakykite ką norite, bet ši idėja skamba keistai. Ypač, kai svaičiojama, kad didžiausia pasaulyje „LIKE“ skulptūra taps nauju turistų traukos objektu Lietuvoje. Tokie svaičiojimai man primena surūdijusio vamzdžio Nėries pakrantėje istoriją. Lietuva nėra tokia digital kaip Singapūras ar Honkongas, nėra pas mus ir Silicio slėnio. Tad man kažkaip nesižiūri Lietuvoje „LIKE“ skulptūra... Nors gal aš ir klystu, nes daug kas priklauso ne tik nuo idėjos, bet ir nuo jos išpildymo.

O baigiant noriu visus paraginti palaikyti ir „palaikinti“ VTD kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampaniją rasite:

Facebook (lietuvių kalba)
Facebook (anglų kalba)
Twitter (anglų kalba)
Google+ (anglų kalba)
Vkontakte (rusų kalba)
YouTube 

p.s.

kai kalbėjau, kad iš VTD tikiuosi kažko originalesnio ir įdomesnio, nejuokavau. Ir artimiausiu laiku pasistengsiu atlikti kelių įdomių ir originalių turizmo digital kampanijų apžvalgą, kas tikiuosi įkvėps VTD naujoms Lietuvos turizmo kampanijoms.

Trumpai apie pasitikėjimą

Daugeliui Jūsų turbūt teko girdėti posakį: "pasitikėjimas - pardavimų tramplinas". Pasitikėjimas reiškia, kad klientas pirkdamas Jūsų produkciją nemato rizikos savo sveikatai ir gerbūviui ir kad Jūsų partneris, dirbdamas su jumis nejaučia baimės ir grėsmės savo verslui. Apskritai, be pasitikėjimo pardavimas beveik niekada neįvyksta.  Turizme pasitikėjimas yra kertinis pardavimų akmuo, nes šiandien (išankstinių pirkimų/pardavimų laikais) mes mokame pinigus, o į kelionę vykstame už gero pusmečio. Maža to, turizme pinigai mokami ne už pačią kelionę, o už gero poilsio ar įspūdingos pažintinės programos lūkesčius, nes turistas pirkdamas kelionę, pirkimo metu negali objektyviai įvertinti pirkinio kokybės.

Prarasti pasitikėjimą labai lengva ir labai  sunku jį užsitarnauti. Juolab, kad žmogaus prigimčiai yra būdingos abejonės ir baimės. Yra daug būdų, kaip įteigti pasitikėjimą savo klientams. Tačiau, mano nuomone, efektyviausi būdai – TVARKA ir GERAS VARDAS. Tvarka visomis  prasmėmis.  Kai klientai matys tvarką Jūsų parduotuvėje ar biure, kai jie matys tvarkingus darbuotojus, kai pateiksite klientams ar partneriams tvarkingą ir suprantamą pasiūlymą, kai tesėsite pažadus - jie jumis labiau pasitikės. Niekas nepasitiki netvarka, pažadukais ir melagiais. Tvarka ir ištesėti pažadai sukuria Jums nepriekaištingą reputaciją, didina pasitikėjimą klientų akyse ir mažina marketingo sąnaudas. 

“Air Lituanica” skolos: tikros ar išgalvotos?

Pats sau buvau pažadėjęs kurį  laiką nerašyti apie “Air Lituanicą”, bent jau kol nebus  šios bendrovės 2013 metų finansinės veiklos ataskaitos. Tačiau, kai praėjusią savaitę  spaudoje kilo širšalas dėl “Air Lituanicos” skolų, nesusilaikiau. Tad šį kartą trumpai apie “Air Lituanicos” skolas. Naujienų portalas “Diena.lt” pranešė, kad “Air Lituanica” yra skolinga Vilniaus oro uostui ir “balansuoja ties riba”. Tame pačiame straipsnyje užsimenama, kad “Air Lituanicai”  finansinių pretenzijų turi ir estų bendrovė "Estonian Air", iš kurios sostinės savivaldybės vežėjas nuomojasi vieną iš dviejų orlaivių. Aišku, “Air Lituanicos” vadovybė visus patikino, kad jų bendrovė jokių skolų neturi. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į kelias detales. Gal tiesiog sutapimas, bet tą pačią dieną, kai atsirado Diena.lt straipsnis apie “Air Lituanicos” skolas, ši bendrovė buvo skolinga SODRAI beveik 100 000 litų.

 Dar įdomiau atrodė tos pačios dienos “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras savo blog‘e “Air Lituanicos” skolų tema:” 2013 09 19, 09:33 Gyvenimas “in the world full of haters” yra sudėtingas. Žvelgiant iš šono į realybę: yra labai labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų. Po aviacijos krizės 2009-2010 metais Europoje start-up aviakompanijos, įskaitant “Air Lituanica”, praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto. Dėl to įėjimas į aviacijos rinką yra gerokai sudėtingesnis, bet tai žinojome ir tai ne naujiena.“

Būtent šis “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras ir priverčia susimastyti, kad “Air Lituanica” tikrai gali būti paskendusi skolose:

1. Kalbėti apie mistinius “heiterius”, kuomet klausia apie skolas yra žemiau kritikos. Tai tiesiog neprofesionalu ir yra labai negeras ženklas keleiviams;
2. Kai dėl įmonės skolų tampa kalta ne pati kompanija ir jos vadovybė, o žurnalistai, kurie apie tas skolas rašo, tai jau primena situaciją “veidrodis kaltas, kad snukis kreivas”;
3. Neaiškus mykimas “labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų”, kai kabo beveik 100 000 litų skola SODRAI irgi nieko gero nežada;
4. Na, o nedidelis melas, kad: ” “Air Lituanica” praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto” irgi sukelia įtarimų dėl įmonės finansinės  būklės. Mat kiekvienas bent kažkiek susidūręs su aviacija ir/ar užsakomaisiais skrydžiais žino, kad oro uosto mokesčiai apskaičiuojami tik po skrydžio, nes priklauso nuo keleivių skaičiaus ir orlaivio tonažo. Aišku “Air Lituanica” gali kažkokią dalį mokesčių mokėti avansų, tačiau labai abejoju, kad moka visą sumą, nes jos tiesiog neįmanoma tiksliai paskaičiuoti avansu.

Dar daugiau įtarimų apie “Air Lituanicos” skolas sukelia informacijos apie lietuviškų oro linijų skolų dingimas (pvz. straipsnis apie skolas “Delfyje” išbuvo vos valandą, o informacija apie beveik 100 000 litų skolą SODRAI magišku būdu dingo iš Rekvizitai.lt svetainės). Tad klausimas apie “Air Lituanicos” skolas lieka atviras ir aktualus. O prisimenant “Star1Airlines” bankroto istoriją, tai ten viskas irgi prasidėjo nuo “nekaltų pletkų” apie šios bendrovės skolas oro uostams, kurias bendrovės vadovai irgi neigė.

Tikiuosi, kad šios “Air Lituanicos” skolos tėra mitas ir “heiterių” išpuolis prieš lietuvišką aviaciją. Taip pat tikiuosi, kad “Air Lituanicos” keleiviams neteks minti bankroto administratorių slenksčių, o vilniečiams neteks stebėti, kaip “savi ir reikalingi dėdės” už simbolinę paskolą pasiima egzotišką “Air Lituanicos” turtą – susprogusių pirčių kompleksą Vilniaus centre, kur vien sklypo vertė keli milijonai. Na, o keliautojams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele -"Air Lituanica" nesėkmės atveju, su banko ar draudimo bendrovės pagalba, galėtumėte atgauti savo pinigus.

Trumpa pirmųjų “Air Lituanica” skrydžių apžvalga

Air Lituanica“ skraidina keleivius jau gerą savaitę, tačiau susidomėjimas lietuviškomis oro linijomis neblėsta. Eteris mirguliuoja naujienomis apie „Air Lituanicą“. Pirmiausia, „Air Lituanica“ pradėjo kasdienius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą. Pirmuosius „Air Lituanicos“ keleivius Amsterdamo Šipolio (Schiphol) oro uostas pasitiko raudonomis tulpėmis. 

„Air Lituanica“ tikisi, kad Amsterdamo kryptis yra patraukli ne tik į verslo ir turizmo keliautojams, bet ir „tranzitiniams“ keleiviams, kuriems per Amsterdamą patogu keliauti jungiamaisiais skrydžiais. Beje, aviacijos portalas „Anna.areo“ praneša, kad „Air Lituanica“ nuo rugsėjo skraidys į Amsterdamą du kartus per dieną. Aišku smagu, kad „Air Lituanica“ dvigubins reisų skaičių į Amsterdamą. Optimistai gali galvoti, kad „Air Lituanicos“ išankstiniai bilietų pardavimai tokie geri, kad dvigubinamas reisų skaičius. Tačiau, jei pardavimai tikrai tokie geri, kad tuomet kam skelbti skrydžiams į Amsterdamą akciją ir pardavinėti bilietus ant savikainos ribos? Tiems kas dar nežino, pranešu, kad „Air Lituanica“ skrydžiui į Amsterdamą paskebė akciją ir „stumia“ bilietus po 599 į abi puses, t.y pardavinėja bilietus už savikainą, o gal net ir pigiau jos. Gali būti, kad bilietų pardavimai į Amsterdmą stringa. Maža to, panašu, kad „Air Lituanicą“ paspaudė code-sharing partneriai, pareikalavę vykdyti du skrydžius į Amsterdamą.

Beje, S.Bartkus neslėpia, kad konkurentai sureagavo į naujo oro vežėjo atėjimą į rinką – ir konkurentų skrydžiai į Briuselį atpigo. Galbūt todėl „Air Lituanica“ lėktuvai į Briuselį kartais skrenda beveik pilni, kartais – pustuščiai. Kaip žinia, pirmojo skrydžio metu buvo užimtos 72 vietos iš 76. Vėlesniuose skrydžiuose užimtų vietų skaičius svyravo, kartais nesiekdamas ir 50 proc. Manau, kad „Air Litunica“ tikėjosi „nugriebti grietinėlę“, susijusią su ES primininkavimu, bet panašu į tai, kad „grietinėlę nugriebė“ „Briussels Airlines“, pardavusios nemažą dalį išankstinių bilietų Tad „Air Lituanicai, užuot „nugriebus grietinėlę,“ tenka laižyti pustuštį grietinėlės indelį...

Nepaisant savo abejonių ir konkurentų spaudimo „Air Lituanicai“ linkiu įgyvendinti savo ambicingus tikslus: skraidinti keleivius 16 maršrutų, per metus pervežti virš pusės milijono keleivių ir 2015 metais pasiekti lūžio tašką – kuomet pajamos viršija sąnaudas.

Drąsios šalies drąsūs menininkai

Lietuvos pirmininkavimas ES vis pažeria naujų perliukų. Tai verslininkai spjauna į sveiką protą bei tautinę savimonę ir Vilniaus centre prekiauja matrioškomis, tai Vilniaus menininkai stebina savo “šedevrais”.

Pamatęs šį „Naujų meno formų“ klipą net žagtelėjau. Čia jau net matrioškų pardavėjai ilsisi. Tokia "Naujų meno formų" drąsa ir žavi, ir šokiruoja. Tikrai drąsus bandymas patekti į rinką. Šį bandymą įžulumu lenkia tik viename Sankt Peterburgo prekybos centre art-grupsono “Война” atliktas perfomansas su šaldyta višta vaginoje. Aš nežinau ko tikejosi „Naujų meno formų“ kūrėjai paleisdami savo “šedevrą” į eterį, bet manau, kad tokio šio klipo kūrėjams turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už šalies įvaizdžio menkinimą. O jei dar pasitvirtins kalbos, kad už šią, namudinėm sąlygom darytą, marketinginę pornuškę URM’as turi sumokėti ~ 42 000 LTL, tuomet kažkas iš URM’o turėtų eiti “šieno ravėt”… Aš suprantu, kad vamzdžio Neries pakrantėje istorija įkvepia visus norinčius pasipinigauti valstybės sąskaita, bet sąžinės kartais irgi reikia turėti... Kažkas sako, kad “Ypatinga diena” klipas, tai menininkų sukurta šalies ir valdininkų parodija. Vargu bau, greičiau chrestomatinis pavyzdis, kaip nederėtų pristatyti savo šalies ir savo verslo: minties nerasta, palaikiai vaizdai ir neįtikėtinai prasta vaizdo bei garso kokybė – tikras “sandėliukas studio production”. Užuojauta “Naujoms meno formoms”, jūsų drąsus bandymas įeiti į rinką patyrė triuškinantį fiasko. Jūsų ilgai nepamirš ir su jumis niekas nenorės turėti reikalų. Ilsėkitės ramybėje…. 

Šalies įvaizdžio strategai pralaimėjo matrioškoms

Kai vakar perskaičiau, kad Piliovkės prekiautojai tikisi per Lietuvos pirmininkavimą ES parduoti daugiau matrioškų,  iš pradžių nežinojau ar verkti, ar juoktis.   Po to  supratau, kad tai prekybininkų smūgis "Drąsios šalies" strategams žemiau juostos... ES pirmininkavimas yra puiki proga pademonstruoti kitoms ES šalims savo kultūrą, atskleisti savo identitetą ir pasinaudojus proga, pareklamuoti savo šalį, kaip originalią ir dar neatrastą turistinę kryptį. Lietuva ES pirmininkavimui išleis virš 214 mln. litų, o Pilies gatvės verslininkai prekiaus matrioškomis. Stipru, drąsu ir originalu! Rusai prekiauja matrioškomis, nes tai jų tautinis suvenyras, nors ir nesenas, be to japoniškos kilmės - atsiradęs po rusų-japonų karo, bet va lietuviai, prekiaujantys tokiais dalykais, tikrai neturi tautinės savimonės. Nepykite, bet geriausi pasaulio marketingo strategai nervingai rūkytų kampe, jei matytų tokius Lietuvos verslininkų viražus. Paskui tie patys verslininkai naiviai stebisi, kad užsieniečiams Lietuva tai Sibiras, kurio sostinė - Ryga. Brangūs ir drąsūs Vilniaus miesto prekiautojai, gal prekiaukite klumpėm, vyžom, ruginiu samagonu, rūkytais lašiniais ir juoda duona, bei megztom beretėm ir kauptukais, runkelių plantacijoms ravėti. Galų gale, nors kiaulę Pilies gatvėje skerskite - tai vis originaliau ir įdomiau, nei matrioškos. Taip nors Lietuvos įvaizdžiui nekenksite ir turistų daugiau priviliosite.

Kelios abejonės dėl "Air Lituanicos" sėkmingos ateities

Vakar iš Vilniaus oro uosto pirmą kartą pakilo „Air Lituanica“ lėktuvas. Pirmasis skrydis buvo į Briuselį. Tai, kad pradeda skrydžius nauja nacionalinė bendrovė tikrai yra sveikintina ir duok Dieve, kad ji išsilaikytų. Tačiau man, daugelį metų dirbusiam turizmo sferoje ir iš arti mačiusiam "FlyLAL" ir „Star1 Airlines“ liudną pabaigą, kyla pagristų abejonių dėl "Air Lituanicos" sėkmės. Manau yra kelios priežastys, kodėl "Air Lituanicą" gali ištikti jos pirmtakų "FlyLAL" ir "„Star1 Airlines“ likimas:

1.     Vadovybė. Bendrovei vadovauja E.Zubrus. Tas pats E.Zubrus, kuris, jei neklystu, buvo "FlyLAL" Plėtros departamento direktorius ir netolimais 2008 metais pasakojo apie fantastišką "FlyLaL" plėtrą, patrauklumą ir neįtikėtiną ateitį. O jau 2009 "FlyLAL" driokstelėjo palikusi beveik 89 mln. litų skolų ir virš 20 000 apmulkintų klientų. Taip taip, tai tas pats E. Zubrus, kuris buvo  faktinis „Star1 Airlines“ akcininkas, savo akcijas suforminęs savo draugės Justinos Šernaitės vardu. Kaip pamenate „Star1 Airlines“, lyg feniksas iš pelenų, gimė iš karto po "FlyLAL" bankroto ir po metų veiklos bankrutavo palikdama  darbuotojams ir verslo parneriams apie 10 milijonų skolų ir daugiau kaip 17.000 nukentėjusių žmonių, kurių nuostoliai dėl neįvykusių skrydžių ir sužlugusių poilsinių kelionių viršija 5 mln. Lt. Mane, aišku, žavi E.Zubraus energija, polėkis ir meilė aviacijai, bet visai nežavi mintis pamatyti dar vieną lietuviškų avialinijų bankrotą. Aš asmeniškai neturiu nieko prieš E. Zubrų, tačiau manau, kad buvo galima rasti solidesnį, labiau patyrusį vadovą, paskui kurį nesivelka, dviejų garsių ir labai skaudžių, bankrotų šleifas.

2.     Akcininkai ir akcijų paketo santykis. Kaip žinome, 83% akcijų priklauso Vilniaus savivaldybei, kurios skolos jau siekia MILIJARDĄ litų ir tik 17 % privatiems investuototjams, kuriu yra 27. Taigi automatiškai kyla klausimas ar verslas matydamas pelną ir perspektyvą pasitenkintų tik17 % akcijų? Žinoma ne, matydamas pelną verslas siektų valdyti konktrolinį paketą arba bent jau kiek daugiau nei 40% įmonės akcijų. Taigi kas ir kodėl investavo į "Air Lituanicą"? Pasižiūrėję į akcininkų sąrašą matome labai įvairią publiką: tai ir Pietų Afrikos Respublikos investuotojas, kuriam Vilniaus meras sugebėjo "įsūdyti" vieną akciją ir "Lietuvos krepšinio federacija", ir rimti investuotojai,kurių kiekvienas drąsiai galėtų įsigyti po 17 % akcijų, jei tikrai būtų dėmesio verta investicija, o čia labiau panašu į "susimetimą" iš reikalo.Taigi kokie investuotojų motyvai? Kodėl į "Air Lituanicą" investavo "Lietuvos rytas" ? O kaip Jums tokia naujiena, kad Vilniaus miesto savivaldybė tapo "Lietuvos Ryto" krepšinio klubo dalininku ir nuo šių metų finansinę paramą klubui didins dar vienu milijonu – iki 4 mln. litų. Sakyčiau nebloga investicijų grąža, įdedi 100-200 tūkst. litukų į vieną savivaldybės įmonę, o savivaldybė paremia tavo verslą kelias milijonais. O dabar pažiūrėkime į kitus investuotojus: „SBA“, „Hanner“ ir kitas įmones valdančias gausybę nekilnojamo turto Vilniuje. O dabar, dėmesio klausimas: kas nustato NT mokesčio dydį Vilniaus mieste? Teisingai, tai Vilniaus miesto savivaldybė, į kurios valdomą įmonę "Air Lituanicą" visi suinvestavo po 100 000 litų ir tikisi grąžos... Jums toks investavimas netyčia neprimena klasikinių korupcinių schemų? Žinau, kad į šį projektą nuoširdžiai investavo Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija, kurių tikslas yra kuo didesnis viešbučių užimtumas ir pilnos kavinės užsienio turistų. Puikiai suprantu kodėl į šį projektą investavo viešbučių savininkai ir valdytojai: A.Guoga (valdantis viešbutį "Tony Resort"), bei įmonė "IDW Manekenų pasaulis" (valdanti viešbutį "IDW Esperanza Resort"). Taip pat suprantu kodėl investavo „MG Baltic Investment“, nes MG Valda" žada vystyti viešbučių verslą. Nesunku suprasti ir „Vičiūnai group“ poreikį investuoti į šį projektą, kadangi jie valdo restoranų, picerijų ir kavinių tinkle. O dėl kitų investuotojų nuoširdumo aš smarkiai abejoju, nes ką bendro su aviacija ir turizmo plėtra gali turėti advokatų kontora, CD gamintojai, Lietuvos krepšinio federacija, pienininkai ir kelininkai? Jei galvojate, kad jie taip diversifikuoja rizikas ir investicijas, tuomet galvokite dar kartą, nes įmonėms valdančios milijoninius verslus vienkartinė šimto tūkstančių investicija, tai ne tas mastas rizikų ir investicijų diversifikacijai, o Lietuvos krepšinio federacijos investicija į aviaciją man atrodo išvis keistai... Su smulkiaisiais akcininkais kaip ir aišku, dabar pereikim prie pagrindinio akcininko - Vilniaus miesto savivaldybės. Kaip žinia Vilniaus miesto savivaldybė valdo 83% "Air Lituanica" akcijų. Taip taip, ta pati Vilniaus savivaldybė, kurios skolos jau siekia MILIJARDĄ litų, ir kuri spračiai artėja prie ribos, kai nebegalės skolintis pinigų iš finansinių kredito struktūrų, o skolas galės auginti tik nemokėdama tiekėjams už suteiktas paslaugas ir darbuotojams algų. Kaip jums atrodo, kaip ilgai gyvuos "Air Lituanica", kai bus pasiektas šis kritinis momentas? Panašu į tai, kad eilninį kartą pelnas bus privatizuojamas, o nuostoliai nacionalizuojami, sumokant visų mokesčių mokėtojų pinigais. Aš tikrai nesu prieš nacionalines avialinijas, bet manau, kad turi būti iš anksto, atitinkamais teisės aktais, apibrėžta, kad nacionalinės avialinijos turės būti subsidijuojamos iš biudžeto, nurodant subsidijų sumą, bei iš kokių lėšų tai bus daroma. Kaip rodo kaimyninių šaliu patirtis, tokio dydžio avialinijos pačios neišsilaiko ir tai kas vyksta yra panašiau į aferą, nei rimtą verslą.

3.     Partneriai. Nežinau, kaip jums, bet man partnerių pasirinkimas labai įdomus. Kiek suprantu, tai bankrutuojanti Vilniaus savivaldybė nusprendė pagelbėti estams ir pradės subsidijuoti ant bankroto ribos balansuojančias "Estonian Air". Jei atmintis nešlubuoja, tai 2012 metų lapkričio mėnesį Estijos vyriausybė nusprendė gelbėti savo nacionalinį vežėją, kurio 2012 m. sausio-spalio nuostolis siekė 20,2 mln. EUR (69,75 mln. Lt). O "Estonian Air" veiklos tęstinumui buvo reikalinga 60 mln. EUR (207 mln. Lt) finansinė injekcija.

4.     Personalo klausimai. Dar nebuvo nei licenzijų, nei skrydžių, nei pajamų, o ten jau dirbo 45 darbuotojai, tame tarpe eilė vadovų: generalinis direktorius, komercijos vadovas, komunikacijos vadovas, personalo vadovas, pardavimų vadovas, t. y. darbuotojų, kurie gauna ne pačias žemiausias algas. Beje turimais duomenimis UAB „Air Lituanica“ vadovui numatytas 30 tūkst. Lt mėnesinis užmokestis. Atskaičius mokesčius, šiuo metu vadovo postą užimančiam Erikui Zubrui lieka 25 tūkst. 440 Lt. Dar vienas įdomus faktas: birželio pradžioje žurnalas "Veidas" rašė, kad "...Vilniuje atsirado svajonių darbdavys – algas moka, o dirbti nereikia. Sostinės mero Artūro Zuoko vizija – „Air Lituanica“ dar neskrenda, bet jau moka algas darbuotojams. Dalis personalo informuoti, kad į darbą reikės tik birželio pabaigoje, o iki to laiko bus pakviesti nebent į porą mokymų po valandą kitą. .... ". Kaip galvojate, ar bendrovė gali būti konkurencinga ir rentabili, kai dar nepradėjusi veiklos, jau brangiai moka už atostogaujančius darbuotojus?

5.     Konkurencija, sezoniškumas ir masto ekonomija. Na manau čia ir taip viskas aišku. Aviacijoje konkurencija yra didžiulė, neveltui yra toks angliškas posakis: "How do you make a small fortune in aviation? Start with a big one". Juolab kitos aviakompanijos ("Ryanair", "Wizz Air", "Turkish Airlines", "Lufthansa" ir kt.) turi masto ekonomiją, apie kurią "Air Lituanicai", su planuojamais dviem 70-ies vietų lėktuvais, belieka tik pasvajoti. Taip pat reikėtų nepamiršti ir apie turistinių srautų, bei skrydžių sezoniškumą. Taigi "Air Lituanicai" perspektyvoje vaizdelis gaunasi nekoks. Ir bijau, kad tik laiko klausimas - kada šios avialinijos kreipsis į Vyriausybe dėl gelbėjimo dotacijos. O kaip rodo "FlyLAL" patirtis, kad Vyriausybės sprendimai gali būti ir neigiami...

Nors manau, kad "Air Lituanica" yra abejotinas projektas, bet vis tiek linkiu jiems sėkmes, bei tikiuosi, kad jie nuvils tokius skeptikus kaip aš, ir dirbs sėkmingai. Na o keliautojams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele, taip pasididinsite savo šansus, "Air Lituanica" nesėkmės atveju, atgauti pinigus.