Geriausias vaizdas pro darbo langus

Kerinčios naktinių skrydžių foto iš piloto kabinos. Ko gero, tai nuostabiausias vaizdelis pro darbo langus...

   

  

Air Lituanica“: artėjančio bankroto požymiai

Kurį laiką nerašiau apie „Air Lituanica“, vis laukiau finansinių ataskaitų, kad būtų galima objektyviai rašyti šia tema. Tačiau panašu į tai, kad šios bendrovės finansinių ataskaitų teks palūkėti. Maža to, atsirado daug kitų nerimą keliančių ženklų, kurie dažniausiai būna artėjančio bankroto pranašai.

Taigi trumpai ir argumentuotai, kodėl man atrodo, kad „Air Lituanica“ sparčiai darda link bankroto:

• Nepateikiamos finansinės ataskaitos. „Air Lituanica“ buvo įsteigta 2012 m.gegužės pabaigoje, tačiau Registrų centrui vis dar nepateiktos finansinės ataskaitos nei už 2012, nei už 2013 metus. Tai padaryti bendrovė turėjo iki praėjusių ir šių metų gegužės pabaigos. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bendrovės veiklos ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui laiku ir nustatyta tvarka užtraukia bendrovei 1-10 tūkst. Lt baudą. Panašu, kad „Air Lituanicos“ vadovams ir steigėjams yra ką slėpti, kad piktybiškai vengiama parodyti įmonės finansines ataskaitas.
• Neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai su įmonės įstatiniu kapitalu. “Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nesant tinkamai atlikto sprendimo investuoti ekonominio ir socialinio vertinimo, kurio rezultatai gali turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, negalėjo priimti sprendimo investuoti, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas“, - teigiama Apeliacinio teismo nutartyje. Anot teismo, savivaldybės sprendimas investuoti 2,25 mln. litų į „Start Vilniaus“ įstatinį kapitalą priimtas, tinkamai neištyrus jo ekonominio ir socialinio pagrįstumo, taigi, pažeidžiant viešosios teisės principą. Teismo teigimu, savivaldybės pateiktas pagrindimas neatitiko net minimalių kokybinių reikalavimų.
• Vertingo ir brangaus Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojimo turto migravimas į „Air Lituanicos“ aktyvus. Jau esu rašęs apie egzotišką „Air Litunicos“ turtą – sprogusių pirčių kompleksą. Neseniai Vilniaus miesto avialinijos praturtėjo dar kelias egzotiškais NT objektais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendrovei „Start Vilnius", valdančiai oro linijų bendrovę „Air Lituanica", turtiniu įnašu, kurio vertė 3,618 mln. litų, padidino įstatinį kapitalą. Skrydžių bendrovei perduoti du medicininių atliekų priėmimo ir šalinimo cechai (657,5 kv. m ploto, 979 tūkst. Lt), medienos džiovykla (416,77 kv. m ploto, 543 tūkst. Lt), sandėlis su gamybinėmis patalpomis (1747,17 kv. m ploto, 2,046 mln. Lt), butas (Žirmūnų g. 1A, 50 tūkst. Lt). Įdomu, kam skrydžių bendrovei reikia pirties griuvėsių, medicininių atliekų perdirbimo cechų, medienos džiovyklos, buto Žirmūnuose ir beveik 2000 kv. ploto sandėlio? Kažkaip nė vienas iš išvardintų objektų neturi nieko bendro nei su aviacija, nei su keleivių pervežimu. Tad nenorom kyla įtarimas, kad ruošiama eilinė afera, kai kažkas priglaus visą tą turtelį, o „Air Lituanicos“ nuostoliai liks bankrutuojančiai Vilniaus miesto savivaldybei.
• Nuolatinis vėlavimas. Nuolatiniai „Air Lituanicos“ skrydžių vėlavimai jau tapo šios bendrovės „vizitine kortele“. Kai lietuviškos oro bendrovės lėktuvai vėluoja 3-4 val., žmonės net nereiškia pretenzijų, o džiaugiasi, kad neteks laukti skrydžio 9 val. ir nakvoti oro uoste. „Air Lituanicai“ kartais ir 12 val. vėlavimas ne riba. Nuolatos vėluodama „Air Lituanica“ pjauna šaką, ant kurios sėdi, nes nė vienas sveiko proto žmogus nepirks jų bilietų, nes šios bendrovės skrydžiai neprognozuojami. O po „Go Planet Travel“ bankroto ekstremalų skaičius Lietuvoje gerokai sumažėjo.
• „Air Lituanicos“ darbuotojų profesinė kompetencija, tiksliau - jos nebuvimas. Jau esu rašęs, kad šios bendrovės darbuotojai nesugebėjo normaliai pasirūpinti keleiviais po skandalo su estais, kuomet estų avialinijos atsisakė bendradarbiauti dėl susikaupusių skolų. Aš jau buvau susitaikęs su tuo, kad „Air Lituanicos“ darbuotojai "deda" ant klientų, bet jų stafas vėl sugebėjo mane nustebinti. Po tradicinio 9 val. vėlavimo, lietuviškos skrydžių bendrovės Komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė pakomentavo: „...Taip pat minimą keleivės skrydžio dieną įvyko force majore situacija, kai dėl techninių priežasčių skrydžio laikas dar kartą buvo nukeltas keleiviams jau esant oro uoste, tokiais atvejais pagal reglamentą kompanijai priklauso pasirūpinti savo keleiviais...“ Jei aviacijos bendrovės komunikacijos skyriaus vadovė net nesuvokia kas yra force majore ir nesugeba atskirti nenugalimos jėgos (ugnikalnio išsiveržimais, žemės drebėjimas, cunamis ir kt.) aplinkybių nuo techninio gedimo, tai ką aš žinau...  nenustebčiau, jei vėliau paaiškėtų, kad jų lėktuvus pilotuoja traktorininkai, o skrydžio palydovėmis dirba melžėjos.
• Nuolatinės skolos SODRAI. „Air Litunica“ skolos SODRAI jau nieko nestebina. Pradžioje jie tą informaciją bandė slėpti, bet dabar skolos SODRAI jau tapo norma, į kurią niekas nekreipia dėmesio. O reikėtų, nes nuolatinės skolos SODRAI reiškia vieną iš vieną iš dviejų: arba įmonėje dirba žiopla finansininkė, arba įmonę kankina apyvartinių lėšų stygius. Nei viena, nei kita įmonei nežada nieko gero.

• Vadovų pasikeitimas. Oro vežėjo „Air Lituanica“ direktoriaus postą paliko Erikas Zubrus. Jo vietą užims Gytis Gumuliauskas.  Erikas Zubrus nuo įmonės veiklos visiškai nepasitrauks - jis bus „Air Lituanica“ konsultantas strateginiais klausimais,” – sako „Air Lituanica“ valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas. Aš jau esu rašęs, kad Erikas Zubrus, kaip ir Martynas Laivys yra bankrotų meistras. Daugelis turbūt dar pamena šių veikėjų projektą „Star1“, nunešusi kelias dešimtis milijonų lengvatikių pinigų. Martynas Laivys jau spėjo prasisukti su nauju lochatrono projektu „Go Planet Travel“ ir dingo palikęs virš 1000 apmulkintų turistų. Visai tikėtina, kad jau planuojama įsisavinti  ir "Air Lituanicos" keleivių pinigus bei savivaldybės turtą.

Sudėjus aukščiau išvardintus faktus peršasi išvada, kad „Air Litunicos“ bankrotas neišvengiamas, klausimas tik vienas – kaip ilgai ši bendrovė merdės. Na, o ekstremalams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele, taip pasididinsite savo šansus, "Air Lituanica" bankroto atveju, atgauti pinigus.

Papildyta (2014-07-22): šiandienos spauda rašo, kad „Air Lituanica“ galiausiai ryžosi pateikti finansines atskaitas Registrų centrui. Registrų centro duomenimis, pernai „Air Lituanica” gavo 23,359 mln. Lt pajamų. Bendrovės grynasis nuostolis 2013 m. siekė 14,228 mln. Lt. Darbo užmokesčiui pernai skirta 2,450 mln. Lt. Praėjusių metų pabaigoje „Air Lituanica” bendrovėje dirbo 55 darbuotojai. Skelbiama, kad bendrovės vadovui 2013 m. priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių, su priedais) – 487,307 tūkst. Lt (vidutiniškai 40,6 tūkst. Lt per mėnesį). Visos veiklos sąnaudos – 4,593 mln. Lt. 

Atkreipkite dėmesį į atlyginimus: direktoriaus alga – 20% nuo viso darbo užmokesčio fondo ir 10% nuo visų veikos sąnaudų. Nežinau kaip Jums, bet man tai panašu į lėšų įsisavinimą. Beje, 2015 baigiasi Zuoko, kaip Vilniaus mero kadencija ir 2014 metų pabaigoje tikimasi sulaukti Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo nuosprendžio dėl bendradarbiavimo sutarties su „Estonian Air" nutraukimo. O sutartis buvo nutraukta dėl „Air Lituanicos“ skolų. 

Taigi, jau ne tik galime  drąsiai kalbėti apie garantuotą „Air Litunicos“ bankrotą, bet net gi plius/minus numatyti bankroto datą. 

Svarbi informacija „Air Lituanicos“ keleiviams, skrendantiems į Amsterdamą

Nors „Air Lituanica“ daužo kulnimis į krūtinę ir žada, kad visais keleiviais skrendančiais į Amsterdamą bus pasirūpinta, realybėje yra kiek kitaip. „Air Lituanica“ pasirūpino tik savo kailiu - pasistengė, kad nereikėtų keleiviams mokėti kompensacijų. „Air Lituanica“ net nesugebėjo savo klientams pranešti kur tiksliai reikia kreiptis, norint pasikeisti per juos pirktus bilietus į „Estonian Air“ bilietus. Todėl mes pateikiame trumpą instrukciją „Air Lituanicos“ keleiviams skrendantiems į Amsterdamą.

Jei bilietą pirkote kelionių agentūroje – NEDELSIANT  kreipkitės į savo agentūrą. Mano kolegos, savo srities profesionalai, jumis tikrai pasirūpins.

Jei aviabilietą pirkote savarankiškai „Air Lituanicos“ svetainėje, tuomet jums reikia:

1. Kuo skubiau kreiptis į „Air Lituanicos“ klientų aptarnavimo centrą, kuris yra Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje, II aukšte. Kreiptis galite ir telefonu: +370 700 40 444. Visiems vykstantiems į Amsterdamą iki gruodžio 12-tos dienos turėtų būti perrašomi ir keičiami aviabilietai į „Estonian Air“ bilietus. „Air Lituanicos“ ofise turite reikalauti, kad jums pakeistų bilietus (į prašymus pateikti perrašytus galiojančius bilietus el. paštu klientų aptarnavimo centras gali ir nesureaguoti). Jei bilietų nepakeis, už nebegaliojančius bilietus galėsite susigrąžinti sumokėtus pinigus.
2. Visi kas keliauja į Amsterdamą arba grįžtą iš Amsterdamo į Vilnių po gruodžio 12-tos dienos turi KUO SKUBIAU kreiptis į „Estonian Air“ atstovybę  - TAS (Ticketing Airport Services), kuri yra Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje. Į TAS galite kreiptis tiek telefonu +370 52329300, tiek e-mail‘u  vno@ticketing.lt Tik TAS‘e galite su savo turimais „Air Lituanicos“ bilietais įsigyti „Estonian Air“ bilietus į Amsterdamą arba grįžimo bilietus iš Amsterdamo į Vilnių už specialią kainą. Į TAS (Ticketing Airport Services) REKOMENDUOJAME KREIPTIS NEDELSIANT, nes „Air Lituanica“, mūsų žiniomis, net nesugebėjo susitarti, kad keleiviams, nusipirkusiems bilietus per juos, būtų laikinai rezervuotos vietos estų lėktuve, todėl „Estonian Air“ laisvai pardavinėja bilietus. Jei pavėluosite, galite nebegauti aviabilietų į nusipirktą skrydį, todėl gali tekti keisti skrydžio datas ir patirti didelių finansinių nuostolių.

Tikimės, kad mūsų pateikta informacija Jums buvo naudinga ir Jus sėkmingai pakeitėte aviabilietus.

“Air Lithuanicos“ pabaigos pradžia?

„Air Lituanica“ skraido tik kelis mėnesius, o jau turi labai rimtų problemų. „Estonian Air“ pranešė bendrovei „Air Lituanica“ apie tai, kad nuo ketvirtadienio nutraukia su ja skrydžių paslaugų sutartį ir komercinę sutartį.

„Bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“, numatytų mūsų sutartyse, – pranešime spaudai cituojamas Janas Palméris, bendrovės „Estonian Air“ vadovas. – „Estonian Air“ buvo priversta nutraukti sutartis dėl pakartotinių jų pažeidimų iš oro bendrovės „Air Lituanica“ pusės, kurie nebuvo pašalinti nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų, kuriuos pateikė bendrovė „Estonian Air“.

Tuo tarpu „Air Lituanica” teigia esanti nustebinta, bet tikina, kad keleiviai jokių nepatogumų nepatirs. „Kompanijai „Estonian Air“ perėmus vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, keleiviai neturėtų pajusti jokių nepatogumų, tačiau iškilus klausimams, jie visada gali kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Mes esame pardavę 480 bilietų į Amsterdamo skrydžius ir visais keleiviais bus pasirūpinta, o keleiviais, kurie įsigijo bilietus per „Estonians Air“, pasirūpins Estijos kompanija t.y. garantuos jiems jų teises“, – pranešime cituojamas „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus.

Maža to Erikas Zubrus kaltina „Estonian Air“ bandymu atimti iš lietuvišku avialinijų Amsterdamo reisą, kuri pavertė rentabiliu ir garantuojančiu 75%  lėktuvo užpildymo. Taip pat E. Zubrus kaltina estus, kad šie yra skolingi lietuviams  5,7 milijonus litų už jau praskridusius keleivius ir sumokėtus depozitus.

Tad kaip yra iš tikrųjų? Nesikapstysiu po E. Zubraus ir S. Bartkaus sąmokslo teorijas, tiesiog pabandysiu logiškai sudėlioti faktus. Tai, kad „Air Lituanica“ turėjo sumokėti estams depozitą, tai ir arkliui aišku, nes kitaip su jais niekas nenorėtų turėti reikalų.  Tačiau E. Zubraus minima suma tikrai neadekvati. Nes ir „Air Lituanica“ taip pat turi įsipareigojimų estams: tiek lėktuvo nuoma, tiek rezervacinės sistemos panauda,  lietuviai estams skolingi net ir už tai „Air Lituanica“ veiklą pradėjo jodama ant „Estonian Air“ vardo. Ir čia  klausimas kas ir kam daugiau skolingas? Tad panašu į tai, kad „Air Lituanica“ skolų pūlinys, kurį E.Zubrus ir S. Bartkus bandė slėpti, sprogo. Ir sprogo taip, kad „Air Lituanica“ gali ir nebeišsikapstyti.   Net  Civilinės aviacijos administracija šiandien prabudo ir pranešė, kad  pradeda "Air Lituanicos" finansinį patikrinimą.  Net jeigu CAA ir praneš, kad „Air Lituanica“  gali tęsti veiklą, įmonei bus suduotas milžiniškas smūgis, po kurio „Air Lituanica“  vargu ar atsities. Nors ir esu už tai, kad Lietuva turėtų  savo nacionalinę aviakompaniją, tačiau bijau, kad šiandien yra „Air Lituanicos “ pabaigos pradžia, nes:

1. „Air Lituanica“ gavo smūgį žemiau juostos – pagrindinis partneris pasitraukia, dėl to, kad lietuviška aviakompanija  nevykdė mokėjimo įsipareigojimų. Net jei CAA ir praneš, kad „Air Lituanica“  gali tęsti veiklą, tai lietuviams praktiškai nėra šansų surasti kitą partnerį. Tiesiog „Air Lituanica“  dabar niekas nebepasitikės. Viena didžiausių kelionių agentūrų „West Express“ jau sustabdė bendradarbiavimą su „AirLituanica“.
2. Vilniaus miesto savivaldybei šių metų lapkritis ir gruodis yra finansiškai sunkiausi mėnesiai. Maža to Vilniaus miesto savivaldybė yra paskendusi skolose ir balansuoja ant bankroto ribos. Ir jau būtų bankrutavusi, jei ne Finansų ministerijos parama. Tad vargu ar atsiras pinigų  „Air Lituanicai“. O pati „Air Lituanica“ be dotacijų ilgai nepratemps, nes artėja sausis - mėnuo, kuomet mažiausi keleivių srautai ir didžiausios sąskaitos.
3. Susisiekimo ministerija „Air Lituanicos“ negelbės, nes vasaros pabaigoje susisiekimo ministras  R.Sinkevičius yra pasakęs: „Aš nežinau, iš ko išgyvens „Air Lituanica“. Jei Vyriausybės bus prašoma finansinės paramos, biudžete tam nėra pinigų.“ Be to dotuoti privačias aviakompanijas draudžia ES teisė.

Net jei šį kartą „Air Lituanica“ išsikapstys, tai tik laiko klausimas, kaip ilgai ji merdės ir kada bankrutuos. Nes kaip ir esu rašęs savo pamąstymuose dėl „Air Lituanica“ ateities – tai abejotinas projektas su nelabai švaria pradžia ir daugybe klaustuku. Ir jei „Air Lituanicos“ neužvers finansinės problemos,  tai  „Air Lituanica“ projektas bus uždarytas dėl politinių priežasčių. Kai tik iš mero pareigų bus nuverstas A.Zuokas, netrukus bus užraukta ir „Air Lituanica“  . Taigi bijau, kad belieka laukti dėsningos pabaigos -„Air Lituanicos“ bankroto.

“Air Lituanica” skolos: tikros ar išgalvotos?

Pats sau buvau pažadėjęs kurį  laiką nerašyti apie “Air Lituanicą”, bent jau kol nebus  šios bendrovės 2013 metų finansinės veiklos ataskaitos. Tačiau, kai praėjusią savaitę  spaudoje kilo širšalas dėl “Air Lituanicos” skolų, nesusilaikiau. Tad šį kartą trumpai apie “Air Lituanicos” skolas. Naujienų portalas “Diena.lt” pranešė, kad “Air Lituanica” yra skolinga Vilniaus oro uostui ir “balansuoja ties riba”. Tame pačiame straipsnyje užsimenama, kad “Air Lituanicai”  finansinių pretenzijų turi ir estų bendrovė "Estonian Air", iš kurios sostinės savivaldybės vežėjas nuomojasi vieną iš dviejų orlaivių. Aišku, “Air Lituanicos” vadovybė visus patikino, kad jų bendrovė jokių skolų neturi. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į kelias detales. Gal tiesiog sutapimas, bet tą pačią dieną, kai atsirado Diena.lt straipsnis apie “Air Lituanicos” skolas, ši bendrovė buvo skolinga SODRAI beveik 100 000 litų.

 Dar įdomiau atrodė tos pačios dienos “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras savo blog‘e “Air Lituanicos” skolų tema:” 2013 09 19, 09:33 Gyvenimas “in the world full of haters” yra sudėtingas. Žvelgiant iš šono į realybę: yra labai labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų. Po aviacijos krizės 2009-2010 metais Europoje start-up aviakompanijos, įskaitant “Air Lituanica”, praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto. Dėl to įėjimas į aviacijos rinką yra gerokai sudėtingesnis, bet tai žinojome ir tai ne naujiena.“

Būtent šis “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras ir priverčia susimastyti, kad “Air Lituanica” tikrai gali būti paskendusi skolose:

1. Kalbėti apie mistinius “heiterius”, kuomet klausia apie skolas yra žemiau kritikos. Tai tiesiog neprofesionalu ir yra labai negeras ženklas keleiviams;
2. Kai dėl įmonės skolų tampa kalta ne pati kompanija ir jos vadovybė, o žurnalistai, kurie apie tas skolas rašo, tai jau primena situaciją “veidrodis kaltas, kad snukis kreivas”;
3. Neaiškus mykimas “labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų”, kai kabo beveik 100 000 litų skola SODRAI irgi nieko gero nežada;
4. Na, o nedidelis melas, kad: ” “Air Lituanica” praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto” irgi sukelia įtarimų dėl įmonės finansinės  būklės. Mat kiekvienas bent kažkiek susidūręs su aviacija ir/ar užsakomaisiais skrydžiais žino, kad oro uosto mokesčiai apskaičiuojami tik po skrydžio, nes priklauso nuo keleivių skaičiaus ir orlaivio tonažo. Aišku “Air Lituanica” gali kažkokią dalį mokesčių mokėti avansų, tačiau labai abejoju, kad moka visą sumą, nes jos tiesiog neįmanoma tiksliai paskaičiuoti avansu.

Dar daugiau įtarimų apie “Air Lituanicos” skolas sukelia informacijos apie lietuviškų oro linijų skolų dingimas (pvz. straipsnis apie skolas “Delfyje” išbuvo vos valandą, o informacija apie beveik 100 000 litų skolą SODRAI magišku būdu dingo iš Rekvizitai.lt svetainės). Tad klausimas apie “Air Lituanicos” skolas lieka atviras ir aktualus. O prisimenant “Star1Airlines” bankroto istoriją, tai ten viskas irgi prasidėjo nuo “nekaltų pletkų” apie šios bendrovės skolas oro uostams, kurias bendrovės vadovai irgi neigė.

Tikiuosi, kad šios “Air Lituanicos” skolos tėra mitas ir “heiterių” išpuolis prieš lietuvišką aviaciją. Taip pat tikiuosi, kad “Air Lituanicos” keleiviams neteks minti bankroto administratorių slenksčių, o vilniečiams neteks stebėti, kaip “savi ir reikalingi dėdės” už simbolinę paskolą pasiima egzotišką “Air Lituanicos” turtą – susprogusių pirčių kompleksą Vilniaus centre, kur vien sklypo vertė keli milijonai. Na, o keliautojams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele -"Air Lituanica" nesėkmės atveju, su banko ar draudimo bendrovės pagalba, galėtumėte atgauti savo pinigus.

Trumpa pirmųjų “Air Lituanica” skrydžių apžvalga

Air Lituanica“ skraidina keleivius jau gerą savaitę, tačiau susidomėjimas lietuviškomis oro linijomis neblėsta. Eteris mirguliuoja naujienomis apie „Air Lituanicą“. Pirmiausia, „Air Lituanica“ pradėjo kasdienius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą. Pirmuosius „Air Lituanicos“ keleivius Amsterdamo Šipolio (Schiphol) oro uostas pasitiko raudonomis tulpėmis. 

„Air Lituanica“ tikisi, kad Amsterdamo kryptis yra patraukli ne tik į verslo ir turizmo keliautojams, bet ir „tranzitiniams“ keleiviams, kuriems per Amsterdamą patogu keliauti jungiamaisiais skrydžiais. Beje, aviacijos portalas „Anna.areo“ praneša, kad „Air Lituanica“ nuo rugsėjo skraidys į Amsterdamą du kartus per dieną. Aišku smagu, kad „Air Lituanica“ dvigubins reisų skaičių į Amsterdamą. Optimistai gali galvoti, kad „Air Lituanicos“ išankstiniai bilietų pardavimai tokie geri, kad dvigubinamas reisų skaičius. Tačiau, jei pardavimai tikrai tokie geri, kad tuomet kam skelbti skrydžiams į Amsterdamą akciją ir pardavinėti bilietus ant savikainos ribos? Tiems kas dar nežino, pranešu, kad „Air Lituanica“ skrydžiui į Amsterdamą paskebė akciją ir „stumia“ bilietus po 599 į abi puses, t.y pardavinėja bilietus už savikainą, o gal net ir pigiau jos. Gali būti, kad bilietų pardavimai į Amsterdmą stringa. Maža to, panašu, kad „Air Lituanicą“ paspaudė code-sharing partneriai, pareikalavę vykdyti du skrydžius į Amsterdamą.

Beje, S.Bartkus neslėpia, kad konkurentai sureagavo į naujo oro vežėjo atėjimą į rinką – ir konkurentų skrydžiai į Briuselį atpigo. Galbūt todėl „Air Lituanica“ lėktuvai į Briuselį kartais skrenda beveik pilni, kartais – pustuščiai. Kaip žinia, pirmojo skrydžio metu buvo užimtos 72 vietos iš 76. Vėlesniuose skrydžiuose užimtų vietų skaičius svyravo, kartais nesiekdamas ir 50 proc. Manau, kad „Air Litunica“ tikėjosi „nugriebti grietinėlę“, susijusią su ES primininkavimu, bet panašu į tai, kad „grietinėlę nugriebė“ „Briussels Airlines“, pardavusios nemažą dalį išankstinių bilietų Tad „Air Lituanicai, užuot „nugriebus grietinėlę,“ tenka laižyti pustuštį grietinėlės indelį...

Nepaisant savo abejonių ir konkurentų spaudimo „Air Lituanicai“ linkiu įgyvendinti savo ambicingus tikslus: skraidinti keleivius 16 maršrutų, per metus pervežti virš pusės milijono keleivių ir 2015 metais pasiekti lūžio tašką – kuomet pajamos viršija sąnaudas.

Kelios abejonės dėl "Air Lituanicos" sėkmingos ateities

Vakar iš Vilniaus oro uosto pirmą kartą pakilo „Air Lituanica“ lėktuvas. Pirmasis skrydis buvo į Briuselį. Tai, kad pradeda skrydžius nauja nacionalinė bendrovė tikrai yra sveikintina ir duok Dieve, kad ji išsilaikytų. Tačiau man, daugelį metų dirbusiam turizmo sferoje ir iš arti mačiusiam "FlyLAL" ir „Star1 Airlines“ liudną pabaigą, kyla pagristų abejonių dėl "Air Lituanicos" sėkmės. Manau yra kelios priežastys, kodėl "Air Lituanicą" gali ištikti jos pirmtakų "FlyLAL" ir "„Star1 Airlines“ likimas:

1.     Vadovybė. Bendrovei vadovauja E.Zubrus. Tas pats E.Zubrus, kuris, jei neklystu, buvo "FlyLAL" Plėtros departamento direktorius ir netolimais 2008 metais pasakojo apie fantastišką "FlyLaL" plėtrą, patrauklumą ir neįtikėtiną ateitį. O jau 2009 "FlyLAL" driokstelėjo palikusi beveik 89 mln. litų skolų ir virš 20 000 apmulkintų klientų. Taip taip, tai tas pats E. Zubrus, kuris buvo  faktinis „Star1 Airlines“ akcininkas, savo akcijas suforminęs savo draugės Justinos Šernaitės vardu. Kaip pamenate „Star1 Airlines“, lyg feniksas iš pelenų, gimė iš karto po "FlyLAL" bankroto ir po metų veiklos bankrutavo palikdama  darbuotojams ir verslo parneriams apie 10 milijonų skolų ir daugiau kaip 17.000 nukentėjusių žmonių, kurių nuostoliai dėl neįvykusių skrydžių ir sužlugusių poilsinių kelionių viršija 5 mln. Lt. Mane, aišku, žavi E.Zubraus energija, polėkis ir meilė aviacijai, bet visai nežavi mintis pamatyti dar vieną lietuviškų avialinijų bankrotą. Aš asmeniškai neturiu nieko prieš E. Zubrų, tačiau manau, kad buvo galima rasti solidesnį, labiau patyrusį vadovą, paskui kurį nesivelka, dviejų garsių ir labai skaudžių, bankrotų šleifas.

2.     Akcininkai ir akcijų paketo santykis. Kaip žinome, 83% akcijų priklauso Vilniaus savivaldybei, kurios skolos jau siekia MILIJARDĄ litų ir tik 17 % privatiems investuototjams, kuriu yra 27. Taigi automatiškai kyla klausimas ar verslas matydamas pelną ir perspektyvą pasitenkintų tik17 % akcijų? Žinoma ne, matydamas pelną verslas siektų valdyti konktrolinį paketą arba bent jau kiek daugiau nei 40% įmonės akcijų. Taigi kas ir kodėl investavo į "Air Lituanicą"? Pasižiūrėję į akcininkų sąrašą matome labai įvairią publiką: tai ir Pietų Afrikos Respublikos investuotojas, kuriam Vilniaus meras sugebėjo "įsūdyti" vieną akciją ir "Lietuvos krepšinio federacija", ir rimti investuotojai,kurių kiekvienas drąsiai galėtų įsigyti po 17 % akcijų, jei tikrai būtų dėmesio verta investicija, o čia labiau panašu į "susimetimą" iš reikalo.Taigi kokie investuotojų motyvai? Kodėl į "Air Lituanicą" investavo "Lietuvos rytas" ? O kaip Jums tokia naujiena, kad Vilniaus miesto savivaldybė tapo "Lietuvos Ryto" krepšinio klubo dalininku ir nuo šių metų finansinę paramą klubui didins dar vienu milijonu – iki 4 mln. litų. Sakyčiau nebloga investicijų grąža, įdedi 100-200 tūkst. litukų į vieną savivaldybės įmonę, o savivaldybė paremia tavo verslą kelias milijonais. O dabar pažiūrėkime į kitus investuotojus: „SBA“, „Hanner“ ir kitas įmones valdančias gausybę nekilnojamo turto Vilniuje. O dabar, dėmesio klausimas: kas nustato NT mokesčio dydį Vilniaus mieste? Teisingai, tai Vilniaus miesto savivaldybė, į kurios valdomą įmonę "Air Lituanicą" visi suinvestavo po 100 000 litų ir tikisi grąžos... Jums toks investavimas netyčia neprimena klasikinių korupcinių schemų? Žinau, kad į šį projektą nuoširdžiai investavo Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija, kurių tikslas yra kuo didesnis viešbučių užimtumas ir pilnos kavinės užsienio turistų. Puikiai suprantu kodėl į šį projektą investavo viešbučių savininkai ir valdytojai: A.Guoga (valdantis viešbutį "Tony Resort"), bei įmonė "IDW Manekenų pasaulis" (valdanti viešbutį "IDW Esperanza Resort"). Taip pat suprantu kodėl investavo „MG Baltic Investment“, nes MG Valda" žada vystyti viešbučių verslą. Nesunku suprasti ir „Vičiūnai group“ poreikį investuoti į šį projektą, kadangi jie valdo restoranų, picerijų ir kavinių tinkle. O dėl kitų investuotojų nuoširdumo aš smarkiai abejoju, nes ką bendro su aviacija ir turizmo plėtra gali turėti advokatų kontora, CD gamintojai, Lietuvos krepšinio federacija, pienininkai ir kelininkai? Jei galvojate, kad jie taip diversifikuoja rizikas ir investicijas, tuomet galvokite dar kartą, nes įmonėms valdančios milijoninius verslus vienkartinė šimto tūkstančių investicija, tai ne tas mastas rizikų ir investicijų diversifikacijai, o Lietuvos krepšinio federacijos investicija į aviaciją man atrodo išvis keistai... Su smulkiaisiais akcininkais kaip ir aišku, dabar pereikim prie pagrindinio akcininko - Vilniaus miesto savivaldybės. Kaip žinia Vilniaus miesto savivaldybė valdo 83% "Air Lituanica" akcijų. Taip taip, ta pati Vilniaus savivaldybė, kurios skolos jau siekia MILIJARDĄ litų, ir kuri spračiai artėja prie ribos, kai nebegalės skolintis pinigų iš finansinių kredito struktūrų, o skolas galės auginti tik nemokėdama tiekėjams už suteiktas paslaugas ir darbuotojams algų. Kaip jums atrodo, kaip ilgai gyvuos "Air Lituanica", kai bus pasiektas šis kritinis momentas? Panašu į tai, kad eilninį kartą pelnas bus privatizuojamas, o nuostoliai nacionalizuojami, sumokant visų mokesčių mokėtojų pinigais. Aš tikrai nesu prieš nacionalines avialinijas, bet manau, kad turi būti iš anksto, atitinkamais teisės aktais, apibrėžta, kad nacionalinės avialinijos turės būti subsidijuojamos iš biudžeto, nurodant subsidijų sumą, bei iš kokių lėšų tai bus daroma. Kaip rodo kaimyninių šaliu patirtis, tokio dydžio avialinijos pačios neišsilaiko ir tai kas vyksta yra panašiau į aferą, nei rimtą verslą.

3.     Partneriai. Nežinau, kaip jums, bet man partnerių pasirinkimas labai įdomus. Kiek suprantu, tai bankrutuojanti Vilniaus savivaldybė nusprendė pagelbėti estams ir pradės subsidijuoti ant bankroto ribos balansuojančias "Estonian Air". Jei atmintis nešlubuoja, tai 2012 metų lapkričio mėnesį Estijos vyriausybė nusprendė gelbėti savo nacionalinį vežėją, kurio 2012 m. sausio-spalio nuostolis siekė 20,2 mln. EUR (69,75 mln. Lt). O "Estonian Air" veiklos tęstinumui buvo reikalinga 60 mln. EUR (207 mln. Lt) finansinė injekcija.

4.     Personalo klausimai. Dar nebuvo nei licenzijų, nei skrydžių, nei pajamų, o ten jau dirbo 45 darbuotojai, tame tarpe eilė vadovų: generalinis direktorius, komercijos vadovas, komunikacijos vadovas, personalo vadovas, pardavimų vadovas, t. y. darbuotojų, kurie gauna ne pačias žemiausias algas. Beje turimais duomenimis UAB „Air Lituanica“ vadovui numatytas 30 tūkst. Lt mėnesinis užmokestis. Atskaičius mokesčius, šiuo metu vadovo postą užimančiam Erikui Zubrui lieka 25 tūkst. 440 Lt. Dar vienas įdomus faktas: birželio pradžioje žurnalas "Veidas" rašė, kad "...Vilniuje atsirado svajonių darbdavys – algas moka, o dirbti nereikia. Sostinės mero Artūro Zuoko vizija – „Air Lituanica“ dar neskrenda, bet jau moka algas darbuotojams. Dalis personalo informuoti, kad į darbą reikės tik birželio pabaigoje, o iki to laiko bus pakviesti nebent į porą mokymų po valandą kitą. .... ". Kaip galvojate, ar bendrovė gali būti konkurencinga ir rentabili, kai dar nepradėjusi veiklos, jau brangiai moka už atostogaujančius darbuotojus?

5.     Konkurencija, sezoniškumas ir masto ekonomija. Na manau čia ir taip viskas aišku. Aviacijoje konkurencija yra didžiulė, neveltui yra toks angliškas posakis: "How do you make a small fortune in aviation? Start with a big one". Juolab kitos aviakompanijos ("Ryanair", "Wizz Air", "Turkish Airlines", "Lufthansa" ir kt.) turi masto ekonomiją, apie kurią "Air Lituanicai", su planuojamais dviem 70-ies vietų lėktuvais, belieka tik pasvajoti. Taip pat reikėtų nepamiršti ir apie turistinių srautų, bei skrydžių sezoniškumą. Taigi "Air Lituanicai" perspektyvoje vaizdelis gaunasi nekoks. Ir bijau, kad tik laiko klausimas - kada šios avialinijos kreipsis į Vyriausybe dėl gelbėjimo dotacijos. O kaip rodo "FlyLAL" patirtis, kad Vyriausybės sprendimai gali būti ir neigiami...

Nors manau, kad "Air Lituanica" yra abejotinas projektas, bet vis tiek linkiu jiems sėkmes, bei tikiuosi, kad jie nuvils tokius skeptikus kaip aš, ir dirbs sėkmingai. Na o keliautojams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele, taip pasididinsite savo šansus, "Air Lituanica" nesėkmės atveju, atgauti pinigus.