Rūpinimasis vaikais - antikvarinės reklamos "perliukai"

Rūpinimasis vaikais yra esminis ir stipriausias instinktas. Netgi daugiau, vedami instinktų mes gimdome vaikus, o vaikų auginimas, auklėjimas ir rūpinimasis  jais 15-20 ir daugiau metų (kas iš gamtos pusės yra neįtikėtinai ilgas laiko tarpas) jau yra meilė ir atsakomybė. Rūpinimasis vaikais yra tai, kas daro mus žmonėmis. Meilė vaikams - stipriausia pasaulyje emocija. Reklamos vilkai tai žino ir tuo naudojasi, nes tėvai dėl vaikų padarys absoliučiai viską.

"Laukinės rinkos" klestėjimo laikotarpiu reklama visiškai nebuvo reguliuojama ir verslininkai darė viską (tame tarpe ir reklamoje), kad tik padidintų savo prekių pardavimus. Jūsų dėmesiui keli antikvarinės reklamos "perliukai" iš serijos "Rūpinimasis vaikais"

Alus - maistingas.

XX a. pradžios prancūzų reklaminis plakatas skirtas žindančioms mamytėms.

Kokainas - geriausia priemonė nuo dantų skausmo

Vaikiškų kokaino lašų reklama. Puikiai padeda nuo dantų skausmo. Žaibiškas efektas tik už 15 centų. Rinkoje nuo 1885 metų.

Cigarai vaikams

Aukščiausią kokybę ir garsiausius brendus firma garantuoja nuo 1874 metų.

Izraelio pamokos Lietuvos medturizmui

Vienos svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – sveikata ir laikas. Tik tada, kai jų netenkame, suprantame, ką praradome, o visa kita nebetenka prasmės. Medicininis turizmas suteikia galimybes tausoti abi vertybes: išsaugoti ir/ar susigrąžinti sveikatą tausojant brangų laiką. Medicinos turizmas net 50 pasaulio šalių egzistuoja kaip prioritetinė ir pelninga ūkio šaka. Tokia turizmo atmaina naudojasi sveikatos sutrikimus turintys užsienio šalių piliečiai ir vyksta į tas šalis, kuriose medicinos paslaugų kainos ir kokybės santykis atitinka jų poreikius. O Lietuva, pasak Pasaulio medicininio turizmo asociacijos vadovų, trypčioja vietoje. Kompanijos „Ernst&Young“ pagal LR Ūkio ministerijos užsakymą atliktas Lietuvos medicinos turizmo galimybių tyrimas nustatė, kad 2022 m. Lietuva turėtų gauti apie 240 mln. litų pajamų iš medicinos turizmo. Tačiau Lietuvos teisės aktuose net nėra normaliai apibrėžtas medicinos turizmas.

Privačios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios paslaugas ir užsieniečiams, nurodo, kad apie 5-10 proc. jų pacientų yra medicinos turistai. Gauname paradoksalią situaciją: medicininiai turistai yra, šalies potencialas didžiulis, tačiau valstybės paramos ir teisinio reglamentavimo nėra. Turizmo departamentas irgi saldžiai miega ir svajoja apie milijonus kinų, kurie užplūs Lietuvą, kai tuo tarpu privačios klinikos savo lėšomis važinėja į parodas, kaimyninėse šalyse rengia prezentacijas, užsako Lietuvą ir Lietuvos medicininį turizmą reklamuojančius straipsnius. Tuo tarpu valstybinės įstaigos nė kiek nepadeda verslui. Pvz. klaidžiuose URM koridoriuose daugiau nei trys metai strigęs medicininių vizų klausimas. Tad gal Lietuvai reikia rimtai pradėti dirbti šia linkme ir vadovautis geromis kitų šalių praktikomis?

Neseniai Izraelyje įvyko šios šalies medicininio turizmo asociacijos (IMTA) susirinkimas, kuriame buvo įvardinti esminiai darbo su medturistais momentai, kurie Lietuvos medicininiam turizmui gali tapti tobulėjimo gairėmis:

• Paruošta standartinė (tipinė) visų asociacijos narių sutartis su pacientu, kas įpareigoja visas asociacijos įstaigas teikti standartines, kokybiškas paslaugas ir geriau apsaugo pacientų teises;
• Naudojamas specialus draudimo polisas, kurį privalomai įsigyja asociacijos nariai. Polisas skirtas apsaugoti medicinos įstaigas ir pacientus nuo  pasekmių, suteikus / gavus nekokybiškas paslaugas;
• Visi medturizmo veiklą reglamentuojantys įstatymai yra rengiami bendroje asociacijos ir Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos grupėje;
• Įsteigtas specialus asociacijos teisės skyrius, kuris kartu su Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos atstovais nagrinės  užsienio šalių pacientų skundus;
• Sukurta speciali aplikacija mobiliems įrenginiams, kuri padės pacientui rasti efektyviausia pagalba Izraelyje pagal jo ligą;
• Sudarytos sutartys su kredito įstaigomis, kad pacientai iš Rusijos, Kaukazo ir Baltijos šalių galėtų gauti skubų kreditą medicinos paslaugoms apmokėti, jei pacientui yra reikalingas skubus gydymas, o pacientas su savimi neturi pakankamai lėšų;
• Bendradarbiavimas su nacionalinėms avialinijomis: Izraelio avialinijos taiko 7-10 proc. nuolaidą skrendantiems gydytis į Izraelį, bei nemokamai atlieka atgalinės datos pakeitimą; 

Visos aukščiau išvardintos priemonės tėra maža dalis Izraelio geros medicininio turizmo praktikos pavyzdžių. Maža to, Rusijos piliečiams - didžiausiam ir turtingiausiam segmentui, skrendant į Izraelį nereikia vizos, kai tuo tarpu Vilniaus oro uostuose turistai iš Rusijos demonstratyviai marinuojami po 2-3 val. pasų kontrolės postuose. 

Gaila, kad Lietuvoje medicininis turizmas vystomas tik privačia iniciatyva - be valstybės palaikymo. Kad pavyktų pritraukti daugiau klientų, medicinos paslaugų teikėjai imasi ir bendrų projektų. 2013 metų birželį veiklą pradėjo Lietuvos medicinos turizmo klasteris, vienijantis gydymo, SPA paslaugų teikėjus, taip pat viešbučius, turizmo operatorius. Privačios klinikos, sanatorijos ir reabilitacijos centrai kažkiek gauna ES paramos dalyvavimui parodose, bet tai tėra katino ašaros, lyginant kiek medicininį turizmą remia Izraelis, Turkija, Singapūras ir kitos šalys. Taigi Lietuvos medicininis turizmas be valstybės palaikymo ir tam tikrų, strateginių klausimų sprendimo bus nekonkurencingas su šalimis, kur ši ūkio šaka yra prioritetinė ir yra palaikoma valstybės. Tikėkimės, kad Lietuvos valdininkai prabus iš letargo ir, remdamiesi Izraelio patirtimi, prisidės prie šios perspektyvios verslo šakos plėtros. 

Piešinys vietoj fotografijos

Nors reklamos guru Ogilvi ir mokė mus, kad reklamoje geriau naudoti fotografijas, o ne piešinius, tačiau galima rasti puikių pavyzdžių, kuomet fainas piešinys ir teisingai įgyvendinta idėja nustelbia bet kokią fotografiją. Mane užkabino James Shark Pub internetinė svetainė. Pub‘o piešinys stebina neįtikėtinu tikslumu, preciziškumu ir detalėmis. Aš net neįsivaizduoju, kiek toks darbas kainavo. Dažniausiai tokie darbai kainuoja didelius pinigus. Bet efektas, kurį sukuria šis piešinys, tikrai to vertas. Ypač, kai naudojamas papildomas bonusas – rentgeno efektas. Pub'o svetainėje užveskite pelytę ant pastato ir pamatysite detalų pub‘o interjerą.

Kam to reikia? Tiesiog įsiklausykite į savo pojūčius, kuomet užeisite į šią svetainę. Jaučiate profesionalumo, solidumo ir intrigos dvelksmą? Būtent to ir buvo siekiama. Maža to, pub‘o piešinys sukuria ir mažytį viruso efektą. Jums juk norėsis pasidalinti su draugais: “žiūrėk, koks fainas dalykėlis!“?

Spėju, šis piešinis į pub‘ą atveda daugiau klientų, nei atvestų bet kokios fotografijos ar net vidutinė reklaminė kampanija. 

Maidanas smegenims

Šį kartą trumpai, labai trumpai. Jūsų dėmesiui - ukrainietiškos horilkos reklama. Tiksliau, net ne reklama, o Maidanas Jūsų smegenims. Prisipažinsiu, klipą peržiūrėjau kelis kartus, bet taip ir nesupratau, ar verkti, ar juoktis...

 

2013 metų 5 didžiausios komunikacijos nesekmės socialiniuose tinkluose

Kokių komunikacijos klaidų neatleidžia vartotojai? Kaip negalima juokauti? Ko nederėtų laikinti? Jūsų dėmesiui praėjusių metų didžiausios nesėkmes socmedijos tyruose:

5 vieta. Juokai juokais, o kartais ir galvoti reikia

Gebėjimas sėkmingai laiku ir vietoje pajuokauti yra vertinga žmogaus savybė, o mokėjimas pasijuokti pačiam iš savęs – neįkainojamas. Tačiau įprasto gyvenimo taisyklės nevisada veikia digital erdvėje. Jūsų dėmesiui nevykęs “Sberbank Rossii” pajuokavimas. Bankas Facebook’e ir Twitter’yje skėlė bajerį apie eiles ir savo didžiausią klientų grupę – pensininkus. Dėl šio nevykusio pajuokavimo banką užpludo kritikos lavina ir bankui teko atsiprašinėti, bei trinti postus ir tvitus. Nevykusio bajerio rezultatas –  milijonai piktų klientų

4 vieta. Pigaus piaro besivaikant

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į buvusios Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Margaret Thatcher laidotuves Londone išskrido su pigių skrydžių aviakompanija „Wizz Air“. „Prezidentė pasirinko paprasčiausią, pigiausią ir greičiausią būdą pasiekti Londoną“, – pareiškė baltųjų rūmų Daukanto aikštėje spaudos tarnyba, kai į socialinį tinklą „Facebook“ įkėlė prezidentės Dalios Grybauskaitės nuotrauką iš „Wizz Air“ lėktuvo, skrendančio į Londoną. Tačiau Jos Ekselencija besivaikydama reitingų pamiršo, kad ji reprezentuoja Lietuvos Respubliką, o ne Pasvalio rajono fermą, ir vyksta ji į vienos iškiliausių pasaulio politikių laidotuves, o ne  aplankyti draugų ar giminaičių dirbančių Anglijos fabrikuose. Įsijautusi į parodomąjį taupymą, į „paprastumą“, prezidentė nė nepajuto, kad jos menamas „paprastumas“ virto „prastumu“ ir „pigumu“. Ir dar reikia džiaugtis, kad prezidentė reklamavo pigias avialinijas, o ne sexshopą ar kebabinę prie stoties. O juk žinant Jos Ekselencijos meilę „paprastumui“ ir pigiems niekučiams iš "Ikea" - Prezidentūros reklamos kainos neturėtų kandžiotis ir prezidentė galėtų puikuotis ant bet kurio Lietuvos  alubario reklamos.

3 vieta. Pasakyk kas tavo draugas, aš pasakysiu kas tu

Kai politikai atrado socialinius tinklus, tai visi tikėjosi iš jų ne tik svarbių, bet ir paprastų žmogiškų žinučių, pastabų ar net pajuokavimų. Tačiau politikai pamiršo, kad net neformalus bendravimas turi ribas, o kai esi viešas asmuo, tai neformalaus bendravimo ribų kartelė yra gan aukštai. Bet, pasirodo, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas žmogus paprastas ir dėjo skersą (tikrąją to žodžių junginio prasme) ant visų ribų ir tapo vieno Londono viešnamio fanu. Kaip sakoma sveiko vyro – sveiki norai.  Beje, britai dar katučių ploti turėtų, kad jų premjeras yra konservatyvus ir seka elitinio viešnamio naujienas, o ne priklauso kokiam iškrypėlių klubui.

2 vieta. Svetimom nelaimėm besidžiaugiant

Jau esu rašęs apie tai kaip Zippo gelbsti Olimpiadą. Zippo nepasimetė, o išnaudojo situaciją ir pademonstravo puikų realaus laiko marketingo pavyzdį. Zippo, paleidus šią kampaniją, net padidino savo fanų skaičių beveik 30 000, tačiau ši foto labai greitai dingo iš eterio. Zippo neįvertino kelių faktų: pirmiausia jie pamiršo, kad besidžiaugiant svetimom nelaimėm verslo nepadarysi, bei neįvertino, kad Rusijai ir rusams ši Olimpiada reiškia labai daug. Todėl nors ir surinkę  beveik 30 000 naujų fanų, jie gavo gausybę kritikos ir neigiamų atsiliepimų.

1 vieta. Žioplį ir bažnyčioje muša

Kartais įmonių marketingistai taip pasineria į socialinius tinklus, kad praranda atidumą, bei pradeda maišyti asmenines ir verslo paskyras, arba tiesiog žioplai laikina viską iš eilės. Mercedes-Benz pasinaudojo savo konkurentų žioplumu, kai jie užlaikino vieną Mercedes-Benz postą ir štai prašom rezultatas - Mercedes gamina geriausius pasaulio automobilius, o jų konkurentai: Porshe, Bentley, Lexus ir Co pripažįsta, kad yra antrarūšiai. Suma sumarum: riebus pliusas Mercedes už išradingumą ir dėkui kitiems automobilių gamintojams už drąsą, pripažįstant konkurentų pranašumą. Nors tokia drąsa, labiau panašėja į kvailumą. 

Komunikacijos nesėkmės socialiniuose tinkluose yra gan dažnas reiškinys. Tai normalu, nes mes bendraujame su konkrečiais žmonėmis, o ne su abstrakčia tiksline rinka. O bendravimas visuomet turi Force majeure elementų, kurie ir tampa tokių nesėkmių priežastimis. Ir tai normalu, nes nėra neklystančių ir neįmanoma apsidrausti nuo bendravimo nesėkmių. Tiesiog su tuo reikia susitaikyti, nesėkmes priimti kaip pamoką ir stengtis laikytis elementarių komunikacijos socialiniuose tinkluose taisyklių:

1. Pažinti savo auditoriją. Būtina gerai pažinti savo fanus ir sekėjus, išsiaiškinti jų pomėgius ir vertybes. Rekomenduojama išsiaiškinti kas patinka jų fanams, o kas Jūsų auditoriją veikia, kaip bulių raudonas skuduras. Tiesiog verta pasidaryti sąrašus pomėgių, interesų ir vengtinų temų

2. Suprasti kaip bendrauti.  Tiesiog reikėtų suvokti kaip ir su kokia auditorija bendrauti. Paprasčiausias pavyzdys: familiarus, tiesmukas bendravimas nepriimtinas vyresniems žmonėms ir atvirkščiai – formalus, oficialus bendravimas nepatinka jaunimui.

3. Atminkite, visi yra skirtingi. Komunikuojant svarbu atsižvelgti į visų savo fanų segmentus, o ne tik postinti ir tvitinti tai kas patinka auditorijos branduoliui. Kaip matome iš "Sberbank Rossii" pavyzdžio žinutė buvo skirta tik progresyviam auditorijos segmentui - jaunimui, o vyresniems žmonėms tai nuskambėjo kaip įžeidimas.

4. Sveikas protas. Tiesiog įjunkite sveiką protą. Planuokite savo komunikaciją ir nesielkite impulsyviai. Juk geriausias ekspromtas yra gerai suplanuotas ekspromtas. Beje, rimtos įmonės, aktyviai bendraujančios socialiniuose tinkluose arba samdo atskirą, nepriklausomą agentūrą socmedijos komunikacijai, arba turi vidinius cenzorius, kurie tikrina marketingo skyriaus žinutes,  prieš paleidžiant jas į eterį - ar jos   atitinka visuomenės normas, įmonės vidaus politikos taisykles ir nekenkia bendrovės reputacijai. Nors, kaip rodo dauguma pavyzdžiu – su sveiku protu sunkoka tiek verslui, tiek politikams.

„Lego“ marketingas

Daugelis mūsų vaikystėje mėgome konstruoti, vyresni žaidė senais rusiškai konstruktoriais, jaunesni konstravo jau iš „Lego“ kaladėlių. Tačiau turbūt nė vienas neįsivaizdavome, kad iš „Lego“ kaladėlių galima sukonstruoti realų, važiuojantį automobilį.

„SuperAwesomeMicroProject“ sukūrė kažką neįtikėtino. Komanda iš atskirų pusės milijono „Lego“ kaladėlių sudėjo automobilį, kuris iš tiesų gali važiuoti gatve. „Lego“ automobilio ratus suka keturi varikliai, kurie primena senų lėktuvų variklius. Pats variklis, kaip ir visas automobilis, pagamintas tik iš „Lego“ kaladėlių, o jame dirba net 256 stūmokliai, kurie veikia suspausto oro pagalba. Transporto priemonė gali važiuoti apie 20-30 km/val. greičiu.

Tikrai neįtikėtinas marketinginis „Lego“ žingsnis – vienu šūviu kelis zuikius. Pirmiausia labai originaliai atkreipė į save potencialių klientų dėmesį. Antra, pademonstravo visuomenei savo produkto galimybes ir potencialą. Ir galiausiai visas veiksmas ir šurmulys prieš pat Kalėdas – kuomet vyksta didžiausi pardavimai metuose. Beje, reikia pažymėti, kad produkto galimybių demonstravimas „in action“ ir potencialių klientų dėmesio medžioklė yra „Lego“ marketingistų arkliukas.

Pavyzdžiui spalio pabaigoje viename Maskvos prekybos centre, šalia firminės „Lego“ parduotuvės, atsirado realaus dydžio „Lego“ tigras sudėliotas iš kaladėlių. Dabar aš tikrai žinau, kad iš „Lego“ galima sukonstruoti absoliučiai viską!

Kaip virtualus poilsis pavirsta realiu

Rugsėjo pabaigoje rašiau apie tai, kaip Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus. Tame straipsnyje buvau užsiminęs, kad ta Lietuvos  valstybinio turizmo departamento (tolia VTD) on-line kampanija yra blankoka ir neverta už ją sumokėtų pinigų. Taip pat žadėjau pateikti  įdomių ir originalių pavyzdžių, kuriais ateityje galėtų pasinaudoti VTD. Taigi šiandien noriu Jums pristatyti „Cape town tourism“ ir reklamos vilkų „Ogilvy“ on-line kampaniją, kurios metu virtualiai aplankomas Keiptaunas, o vėliau laimingieji gauna įvairių dovanų, tame tarpe ir realią kelionę į šį nuostabų Pietų Afrikos miestą. 

Jums reikia užeiti į My Cape Town Holiday svetainę Feisbook’e, spustelti Start the holiday ir tuomet Jūsų Facebook profilis jau “valgo”, „varo į ekskursijas“ bei “tūsinasi"  - ir visa tai vyksta  Keiptaune. Tai yra, penkias dienas Jūsų profilyje draugai mato naujus postus su video ir foto iš Keiptauno. Savaime suprantama, jie iškarto pradeda smalsauti: „Ar tu tikrai TEN“?  Taip į projektą pritraukiami nauji žmonės, nes daugelis nori patys išbandyti šią programėlę. Kai kurie laimingieji, išbandę šią programėlę, gauna dovanų-  REALIĄ kelionę į Keiptauną!

Kaip viskas veikia? 

Užeinate į My Cape Town Holiday Feisbook’e, spaudžiate Start the holiday ir patys pasirenkate savo penkių dienų virtualios kelionės programą.

Gaunate tikrų tikriausią virtualų aviabilietą. 

Postinate draugams apie savo kelionę ir varote į Keiptauną.

Šią šaunią „Cape town tourism“ idėją įgyvendino marketingo ir reklamos guru „Ogilvy“. Jiems pavyko padaryti neįtikėtiną dalyką – paversti reklamą dalimi gyvenimo. „Cape town tourism“ ir „Ogilvy“ sukūrė atskirą etapą programėlės vartotojo gyvenime. Ir šis mažytis etapas yra toks ryškus bei užburiantis, kad atkreipia visų Jūsų draugų dėmesį. Idėjos autoriai nepostina Jums visokio  reklaminio šlamšto į profilį – jie sukūrė personalizuotą istoriją ir privertė Jūsų draugus ja patikėti. Pripažinkite, puiki idėja, tobulas įgyvendinimas ir geras pavyzdys Lietuvos turizmo departamentui, kaip reikia pritraukinėti turistus į savo šalį.

Kur dingsta klientai ir kodėl svarbu palaikyti ilgalaikius santykius su klientais?

Didžiausias kiekvienos įmonės turtas nuolatiniai, pastovūs klientais. Jei klientas kažką nusipirko pas Jus ir jam patiko Jūsų paslauga ar prekė, tai tikėtina, kad jis ateis dar kartą. Arba bent jau jis yra pasirengęs pas Jus sugrįžti ir dar kartą įsigyti Jūsų prekę ar paslaugą. Pripažinkite, juk būtų kvaila tuo nepasinaudoti ir nepaversti jo nuolatiniu klientu, ypač turint omeny vertę, kurią Jus gausite, jei Jūsų potencialus klientas visa gyvenimą pirks Jūsų prekes ar paslaugas. Tačiau realybėje yra kiek kitaip. Tad kur dingsta klientai ir kodėl jie netampa nuolatiniais Jūsų prekių ar paslaugų pirkėjais?Tyrimais yra nustatyta, kad

4% -  turi finansinių problemų (bankrutuoja, reorganizuojasi ar neteko darbo);
5% - perka iš draugų ar grįžta pas senus partnerius;
9% - netinka Jūsų kaina;
14% - pas Jus nebeperka, nes Jūsų įmonėje buvo susidurę su aptarnavimo ar kokybės problemomis;
68% - tiesiog PAMIRŠTI KLIENTAI;

Kaip matome dažniausiai įmonės, pardavusios prekes ar paslaugas vieną kartą, tiesiog pamiršta savo klientus ir šie išeina kitur. Beveik 70% klientų prarandama, nes Jūsų klientai nesijaučia KLIENTAIS, nes jie jaučia Jūsų apatiją ir abejingumą.

Partizaninio marketingo guru J. Levinson‘as teigia, kad 50% viso bendrovės laiko turi skirti darbui jau su savo esamais klientams, kadangi išlaikyti esamą klientą yra daug pigiau ir paprasčiau, nei pritraukti naują. Taigi, kaip sukurti ilgalaikius santykius su esamais klientais ir užsitikrinti pakartotinį pardavimą? Yra daug įvairių ir sudėtingų teorijų, tačiau aš noriu Jums pasiūlyti paprastą, asmenine patirtimi pagristą schemą. Suprantama, šią schemą naudojau parduodant turistinius produktus, tačiau esminius principus galima pritaikyti ir kitoms paslaugoms ar prekėms.

1. Pardavus kelionę negalima pamiršti kliento. Aš visada vieną ar dvi dienas prieš kliento kelionę jam paskambindavau ir palinkėdavau geros kelionės, paklausdavau, gal jis dar turi kokių klausimų. Patikėkite, klausimų visada būdavo daug ir įvairiausių. Na, o klientai visada būdavo dėkingi už „paskutinės minutės“ konsultaciją.
2. Praėjus kelioms dienoms po to, kai klientas sugrįždavo iš kelionės, dar vienas skambutis jiems su klausimu, ar gerai pailsėjo. Šio skambučio esmė: ne paklausti, kaip pailsėjo, o paprašyti papasakoti, kaip atostogavo. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai: klientui dar kartą sužadinamos geros emocijos (ateityje tos geros emocijos asocijuosis su jumis ir užtikrins pakartotinį pirkimą) ir sužinoma daug įvairių smulkmenų apie viešbutį, personalą, kurortą, pramogas ir t.t. Vėliau tos smulkmenos visada praversdavo parduodant kitas keliones, nes būtent tos smulkmenos ir yra kokybiškos bei patikrintos informacijos pagrindas. O turizme kokybiška ir praktiškai patikrinta informacija yra esminis pardavimų momentas.
3. Įvairios šventės puiki proga eilinį kartą priminti apie save. Todėl visada savo klientus pasveikindavau įvairių švenčių (Kalėdų, Velykų ir kt.) proga. Beje, sudarant kelionės sutartį visados buvo reikalingas kliento asmens kodas, o žinant asmens kodą žinai ir kliento gimimo dieną. Pripažinkite, kad malonu gauti šiltą ir asmenišką SMS su gimtadienio sveikinimais.
4. Nereikėtų pamiršti ir naujienlaiškių. Naujienlaiškis pats paprasčiausias ir pigiausias būdas informuoti Jūsų klientus apie naujas paslaugas ir paskutinės minutės keliones. Patikėkite, jei Jūsų klientui patiko Jūsų teikiamos paslaugos ir jų kokybė, tai jis tikrai skaitys Jūsų naujienlaiškius ir netgi parekomenduos Jus savo draugams ir pažįstamiems.
5. Taip pat nereiktų pamiršti ir socialinių tinklų – tai puiki priemonė užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Atsiminkite, socialiniai tinklai nėra greito pardavimo priemonė, tai būtent ilgalaikių santykių palaikymo įrankis.

Na, o pabaigai dar viena mažytė paslaptis. Visus aukščiau išvardintus veiksmus reikia atlikti nuoširdžiai, o ne todėl, kad taip liepė jūsų šefas. Žmonės jaučia, kada jais rūpinamasi nuoširdžiai, o kada valdžios paliepimui. Jūsų nuoširdumas ir yra raktas į sėkmę ir ilgalaikius santykius su klientais.

7 būdai nužudyti gerą idėją

„Zippo“ gelbsti Olimpiadą

Turbūt žinote, kad šiuo metu Rusijoje vyksta Olimpinės ugnies estafetė. Beje, ši estafetė bus brangiausia per visą Olimpinių žaidinių istoriją: spalio 7-ąją į Rusiją iš Graikijos atskraidinta olimpinė ugnis po Rusiją keliaus 123 dienas, aplankys 2900 miestų ir ją galės pamatyti daugiau kaip 130 milijonų šios valstybės piliečių. Nežinau kokia bus Sočio Olimpiada, bet Sočio Olimpinės ugnies estafetė jau spėjo liūdnai pagarsėti. Vien per pirmas kelias dienas Olimpinis deglas buvo užgesęs kelis kartus, o sykį Olimpinės ugnies deglas buvo net sprogęs dėl deglo dujų sistemos nesklandumų.

Manęs nenustebino tai, kad Olimpinė ugnis buvo kelis kartus užgesusi. Tokios situacijos gan dažnos: Olimpinė ugnis gęsta vos ne per kiekvienas Olimpines žaidynes, todėl kartu su pagrindiniu deglu keliauja ir atsarginis fakeliukas, su ugnimi iš tos pačios Graikijos. Ir jei netyčia užgęsta pagrindinis fakelas, tai jis užkuriamas iš atsarginio. Nustebino tai, kaip tokia situacija pasinaudojo „Zippo“ marketologai. Jie savo socialiniuose tinkluose išplatino šią nuotrauką:

Puikus realaus laiko marketingo pavyzdys: „Zippo“ čia ir dabar gelbsti Olimpiadą. Savaime suprantama, kad ši foto labai greitai dingo iš eterio - gal Rusijos valdžios prašymu, o gal „Zippo“ susiprato, kad perlenkė lazdą, nes iš Olimpiados „fail‘ų“ daryti marketingą kažkaip nefasonas.

Naujas požiūris į Lietuvos prezentaciją

Rugsėjo pabaigoje „Investuok Lietuvoje“ pristatė naują klipą, skirtą populiarinti šalį ir kviesti užsienio bendroves čia įsikurti. Dinamiška, versli, galinti pasiūlyti talentingus darbuotojus, aukšto lygio infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę. Tokia Lietuva vaizduojama naujame „Investuok Lietuvoje“ vaizdo klipe.

Nustebino klipo kokybė ir naujas požiūris į Lietuvos vertybes bei privalumus. „Investuok Lietuvoje“ komanda kartu su lietuvių audiovizualinių projektų kūrėjais „Pvz.lt“ ir Didžiosios Britanijos kūrybinės komunikacijos agentūra „Curious“ pasistengė parodyti Lietuvos privalumus šiuolaikiška ir modernia forma. Manau, kad jiems tai pavyko, nes klipas tikrai turi „ugnelę“, kuri turėtų „užkabinti“ verslininkus investuoti Lietuvoje. Akivaizdu, kad klipo kūrimui skirta Europos Sąjungos fondų parama nuėjo ne veltui.

Manau, kad šis klipas puikiai reprezentuos Lietuvą įvairiuose tarptautiniuose verslo renginiuose ir bus dažnai naudojamas „Investuok Lietuvoje“, diplomatinių atstovybių ir kitų viešojo bei privataus sektoriaus atstovų komunikacijos priemonėse.

Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus

Turizmo dienos proga Valstybinis Turizmo departamentas (toliau VTD) visiems pateikė staigmeną: pristatė socialinių tinklų kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampanijos tikslas 5 socialiniuose tinkluose trejomis kalbomis (lietuvių, anglų ir rusų) pristatyti Lietuvą ir šalies turizmo potencialą. Valstybinis turizmo departamentas pristatys unikalias turizmo galimybes Lietuvoje Facebook, Google+, Vkontakte, Twitter ir Youtube. Kasdieną čia bus galima susipažinti su įdomiomis vietomis, faktais, anonsais, netikėtais atradimais.

Labai džiugu, kad VTD prabudo iš letargo ir pradėjo kažką daryti. Ši VTD kampanija verta tiek pagyrų, tiek trupučio kritikos.

Taigi pagyros:

1. Pats faktas, kad VTD pagaliau suvokė internetinio marketingo galią ir pradėjo dirbti tuo klausimu, jau neįtikėtinas.
2. Teisingai parinkti socialiniai tinklai. Labiausiai džiugina, kad VTD rimčiau atsigręžė į Rusijos rinką ir pradėjo dirbti su Vkontakte.
3. Bandymas įtraukti į kampaniją kuo daugiau žmonių, kurie kurtų turinį apie Lietuvą bei dalintųsi šiuo turiniu su draugais. Tikiuosi, kad VTD pavyks įgyvendinti savo ambicingą tikslą surinkti 1 000 000 Lietuvos turizmo fanų.
4. Tikrai nebloga idėja „Miestų varžytuvės“, kur kiekvienas gali palaikyti savo miestą – kelti nuotraukas ir jomis dalintis, palikti atsiliepimą apie miestą, kviesti draugus balsuoti už vieną iš miestų. Kiekvienas vartotojo atliktas veiksmas (nuotraukos įkėlimas, atsiliepimas ar kt.) skirs miestui vieną tašką, o gruodžio viduryje, pasibaigus varžytuvėms, daugiausia taškų surinkęs miestas bus paskelbtas „Miesto varžytuvių“ nugalėtoju.

Na ir truputis kritikos:

1. Šiaip pati kampanija tarptautiniame internetinio marketingo lygmenyje yra silpnoka ir blanki. Iš 450 tūkst. litų vertės projekto, kuri parengė ir prižiūrės konkursą laimėjusi digital agentūra„The Chocolate“, tikėjausi kažko originalesnio ir įdomesnio. Bet žinant, kad kampaniją „Like‘able Lithuania“ įgyvendina pats Valstybinis turizmo departamentas, tai rezultatas visai neblogas. Kai Lietuvoje tarptautinio lygio prezentacinius projektus bando įgyvendinti valstybinė įstaiga, tai amžinai susiduriama su dviem problemom: idėjų badas ir lėšų stygius. Na o VTD šį kartą gan sėkmingai išlaviravo, kadangi projektas finansuojamas iš ES lėšų.
2. Noras statyti „LIKE“ skulptūrą. Sakykite ką norite, bet ši idėja skamba keistai. Ypač, kai svaičiojama, kad didžiausia pasaulyje „LIKE“ skulptūra taps nauju turistų traukos objektu Lietuvoje. Tokie svaičiojimai man primena surūdijusio vamzdžio Nėries pakrantėje istoriją. Lietuva nėra tokia digital kaip Singapūras ar Honkongas, nėra pas mus ir Silicio slėnio. Tad man kažkaip nesižiūri Lietuvoje „LIKE“ skulptūra... Nors gal aš ir klystu, nes daug kas priklauso ne tik nuo idėjos, bet ir nuo jos išpildymo.

O baigiant noriu visus paraginti palaikyti ir „palaikinti“ VTD kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampaniją rasite:

Facebook (lietuvių kalba)
Facebook (anglų kalba)
Twitter (anglų kalba)
Google+ (anglų kalba)
Vkontakte (rusų kalba)
YouTube 

p.s.

kai kalbėjau, kad iš VTD tikiuosi kažko originalesnio ir įdomesnio, nejuokavau. Ir artimiausiu laiku pasistengsiu atlikti kelių įdomių ir originalių turizmo digital kampanijų apžvalgą, kas tikiuosi įkvėps VTD naujoms Lietuvos turizmo kampanijoms.

Trumpai apie pasitikėjimą

Daugeliui Jūsų turbūt teko girdėti posakį: "pasitikėjimas - pardavimų tramplinas". Pasitikėjimas reiškia, kad klientas pirkdamas Jūsų produkciją nemato rizikos savo sveikatai ir gerbūviui ir kad Jūsų partneris, dirbdamas su jumis nejaučia baimės ir grėsmės savo verslui. Apskritai, be pasitikėjimo pardavimas beveik niekada neįvyksta.  Turizme pasitikėjimas yra kertinis pardavimų akmuo, nes šiandien (išankstinių pirkimų/pardavimų laikais) mes mokame pinigus, o į kelionę vykstame už gero pusmečio. Maža to, turizme pinigai mokami ne už pačią kelionę, o už gero poilsio ar įspūdingos pažintinės programos lūkesčius, nes turistas pirkdamas kelionę, pirkimo metu negali objektyviai įvertinti pirkinio kokybės.

Prarasti pasitikėjimą labai lengva ir labai  sunku jį užsitarnauti. Juolab, kad žmogaus prigimčiai yra būdingos abejonės ir baimės. Yra daug būdų, kaip įteigti pasitikėjimą savo klientams. Tačiau, mano nuomone, efektyviausi būdai – TVARKA ir GERAS VARDAS. Tvarka visomis  prasmėmis.  Kai klientai matys tvarką Jūsų parduotuvėje ar biure, kai jie matys tvarkingus darbuotojus, kai pateiksite klientams ar partneriams tvarkingą ir suprantamą pasiūlymą, kai tesėsite pažadus - jie jumis labiau pasitikės. Niekas nepasitiki netvarka, pažadukais ir melagiais. Tvarka ir ištesėti pažadai sukuria Jums nepriekaištingą reputaciją, didina pasitikėjimą klientų akyse ir mažina marketingo sąnaudas. 

Drąsios šalies drąsūs menininkai

Lietuvos pirmininkavimas ES vis pažeria naujų perliukų. Tai verslininkai spjauna į sveiką protą bei tautinę savimonę ir Vilniaus centre prekiauja matrioškomis, tai Vilniaus menininkai stebina savo “šedevrais”.

Pamatęs šį „Naujų meno formų“ klipą net žagtelėjau. Čia jau net matrioškų pardavėjai ilsisi. Tokia "Naujų meno formų" drąsa ir žavi, ir šokiruoja. Tikrai drąsus bandymas patekti į rinką. Šį bandymą įžulumu lenkia tik viename Sankt Peterburgo prekybos centre art-grupsono “Война” atliktas perfomansas su šaldyta višta vaginoje. Aš nežinau ko tikejosi „Naujų meno formų“ kūrėjai paleisdami savo “šedevrą” į eterį, bet manau, kad tokio šio klipo kūrėjams turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už šalies įvaizdžio menkinimą. O jei dar pasitvirtins kalbos, kad už šią, namudinėm sąlygom darytą, marketinginę pornuškę URM’as turi sumokėti ~ 42 000 LTL, tuomet kažkas iš URM’o turėtų eiti “šieno ravėt”… Aš suprantu, kad vamzdžio Neries pakrantėje istorija įkvepia visus norinčius pasipinigauti valstybės sąskaita, bet sąžinės kartais irgi reikia turėti... Kažkas sako, kad “Ypatinga diena” klipas, tai menininkų sukurta šalies ir valdininkų parodija. Vargu bau, greičiau chrestomatinis pavyzdis, kaip nederėtų pristatyti savo šalies ir savo verslo: minties nerasta, palaikiai vaizdai ir neįtikėtinai prasta vaizdo bei garso kokybė – tikras “sandėliukas studio production”. Užuojauta “Naujoms meno formoms”, jūsų drąsus bandymas įeiti į rinką patyrė triuškinantį fiasko. Jūsų ilgai nepamirš ir su jumis niekas nenorės turėti reikalų. Ilsėkitės ramybėje…. 

Šalies įvaizdžio strategai pralaimėjo matrioškoms

Kai vakar perskaičiau, kad Piliovkės prekiautojai tikisi per Lietuvos pirmininkavimą ES parduoti daugiau matrioškų,  iš pradžių nežinojau ar verkti, ar juoktis.   Po to  supratau, kad tai prekybininkų smūgis "Drąsios šalies" strategams žemiau juostos... ES pirmininkavimas yra puiki proga pademonstruoti kitoms ES šalims savo kultūrą, atskleisti savo identitetą ir pasinaudojus proga, pareklamuoti savo šalį, kaip originalią ir dar neatrastą turistinę kryptį. Lietuva ES pirmininkavimui išleis virš 214 mln. litų, o Pilies gatvės verslininkai prekiaus matrioškomis. Stipru, drąsu ir originalu! Rusai prekiauja matrioškomis, nes tai jų tautinis suvenyras, nors ir nesenas, be to japoniškos kilmės - atsiradęs po rusų-japonų karo, bet va lietuviai, prekiaujantys tokiais dalykais, tikrai neturi tautinės savimonės. Nepykite, bet geriausi pasaulio marketingo strategai nervingai rūkytų kampe, jei matytų tokius Lietuvos verslininkų viražus. Paskui tie patys verslininkai naiviai stebisi, kad užsieniečiams Lietuva tai Sibiras, kurio sostinė - Ryga. Brangūs ir drąsūs Vilniaus miesto prekiautojai, gal prekiaukite klumpėm, vyžom, ruginiu samagonu, rūkytais lašiniais ir juoda duona, bei megztom beretėm ir kauptukais, runkelių plantacijoms ravėti. Galų gale, nors kiaulę Pilies gatvėje skerskite - tai vis originaliau ir įdomiau, nei matrioškos. Taip nors Lietuvos įvaizdžiui nekenksite ir turistų daugiau priviliosite.