Moderniausio Baltijos šalyse medicininės reabilitacijos centro atidarymas

Druskininkuose oficialiai atidarytas privatus profesionalios medicininės reabilitacijos centras „Upa“. Penktadienio vakarą Lietuvos medicinos ir verslo bendruomenė rinkosi į moderniausio Baltijos šalyse medicininės reabilitacijos centro „Upa“ atidarymą Druskininkuose. Pasak Vytauto Dambravos, reabilitacijos centrą valdančios bendrovės „MCT“ vadovo, centras įkurtas siekiant pakeisti sveikatą atgauti norinčių žmonių patirtį ir suvokimą apie medicininę reabilitaciją. Tikimasi, kad naujasis medicininės reabilitacijos centras garsins Lietuvos vardą ir tarp gausių lankytojų iš užsienio.

„Šiuolaikinė reabilitacinė medicina gali labai daug, tačiau tam reikalinga vienoje vietoje sutelkti įrangą, patyrusius gydytojus ir svarbiausia – sukurti žmogui palankią ir malonią aplinką, įkvepiančią pasveikti ir sustiprėti. Druskininkai – ypatingas kurortas, kuriame galėjome visa tai apjungti, tad dabar ir Lietuvoje turime tokio pat aukšto lygio medicininės reabilitacijos sąlygas, kokios yra tokio pobūdžio klinikose Šveicarijoje ar Skandinavijos šalyse. Sieksime, kad į mūsų centrą pasisemti sveikatos atvyktų ir užsieniečiai“, – sako V.Dambrava, reabilitacijos centrą valdančios bendrovės MCT vadovas ir vienas iš centro bendrasavininkių.

Pagrindinės centro veiklos apima diagnostiką, reabilitaciją, veikia gydykla su įvairiomis papildomomis sveikatinimo paslaugomis. Čia jau dirba profesionali gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir kitų specialistų komanda. Lankytojams pagal individualiai sudarytas sveikatinimo ir gydymo programas atliekamos gydomųjų masažų, fizioterapijos, druskų terapijos, vandens ir kitos procedūros, veikia baseinų ir pirčių zona, masažinės vonios.

Centras yra pasiruošęs vienu metu priimti iki 180 svečių, taip pat yra pritaikytas lankytojams su negalia ir specialiaisiais poreikiais – jiems įrengtos funkcinės elektra valdomos lovos ir kiti patogumai. Visų svečių laukia jaukus apgyvendinimas, atitinkantis 4 žvaigždučių viešbučio standartą. Centro „Upa“ svečiams sukurtas ir specialus sveikos mitybos meniu, kurį sudarė Tomas Rimydis, tituluojamas vienu geriausių Lietuvos virtuvės šefų.

Ypatingas „Upa“ medicinos personalo dėmesys bus skiriamas svečiams, besiskundžiantiems širdies ir kraujotakos sistemos, judamojo – atramos aparato sutrikimais. Čia laukiami ir pacientai, kuriems reikalingas organizmo funkcijų atstatymas po onkologinių ligų, sąnarių operacijų, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų ir kitų sveikatos sutrikimų.

Pasak gydytojo kardiologo prof. Prano Šerpyčio, kuris konsultuos į reabilitacijos centrą atvykstančius lankytojus, kiekvienas toks naujas centras puošia Lietuvą ir kuria šalies žmonėms geresnį gyvenimą. „Žaviuosi žmonėmis, kurie imasi įgyvendinti tokias drąsias idėjas ir paverčia jas realybe“, – gerų žodžių negailėjo gydytojas kardiologas.

Centro įkūrėjai tikisi, kad „Upa“ keis požiūrį į medicinos reabilitaciją bei suteiks naują patirtį norintiems atgauti sveikatą. Kaip teigia V.Dambrava, „Upa“ yra bandymas ištrinti ribą tarp medicinos paslaugų ir kurortinio poilsio, taip sudarant galimybę pamiršti gydymo įstaigų įtampą, tačiau nuolat būti geriausių specialistų apsuptyje.

„Upa“ - moderniausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio centras, kuris stipriai prisidės prie šalies tarptautinio konkurencingumo medicininio turizmo srityje. Planuojama, kad pirmaisiais metais centre bus pasiektas vidutiniškai iki 50 proc. užimtumas, o apie 15 proc. lankytojų sudarys užsienio svečiai.

«Вокруг света» - vienas pirmųjų pažintinių žurnalų pasaulyje

1861 metų sausio 8-tą dieną Sankt Peterburge buvo išleistas pirmasis žurnalo «Вокруг света» (liet.“Aplink pasaulį“) numeris.

 

Svarbu pažymėti, kad šis kultinis žurnalas yra ne tik pirmas rusiškas žurnalas, bet ir vienas pirmųjų pažintinių žurnalų pasaulyje (pvz. „National Geographic“ pradėtas leisti tik 1888 metais, t. y. daugiau nei 20 metų vėliau!). Žurnalas «Вокруг света» su nedidelėmis pertraukomis leidžiamas daugiau nei pusantro šimto metų. Beprotiškai gaila, kad šio nuostabaus pažintinio žurnalo leidybos istorijoje žioji dvi skylės: «Вокруг света» nebuvo leidžiamas nuo 1918-01 iki 1927-01 ir nuo 1941-07 iki 1945-12.

Nepaisant visų sunkumų ir istorinių peripetijų «Вокруг света» išsaugojo savo dvasią ir turinio tęstinumą, kas ir šiandien mums leidžia mėgautis nuostabiais pažintiniais straipsniais apie mus supanti pasaulį, keliones ir atradimus. Net gūdžiu sovietmečiu buvo išleistas pašto ženklas, skirtas pažymėti žurnalo šimtmečio jubiliejų. O šiai dienai jau išleista daugiau nei 2900 žurnalo numerių!

Beje, žurnalo redakcija, šiuo metu atlieka fantastišką darbą - po kruopelę renka visus, kada nors išleistus žurnalo numerius, juos verčia skaitmena ir talpina į webarchyvą, kurį galima rasti  žurnalo internetinėje svetainėje. 

Druskininkuose – naujas, modernus reabilitacijos centras

Jau greitai Druskininkai turės dar vieną išskirtinį traukos centrą. Rudens pabaigoje kurorte duris atvers reabilitacijos centras „UPA“.

UAB „MCT“ baigia projektą „REABILITACIJOS CENTRO STATYBA“ (projekto numeris VP3-1.3-ŪM-06-K-02-091), finansuojamą pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“, pagal kurį buvo pastatytas ir įrengtas daugiau kaip 6700 kv.m. bendrojo ploto reabilitacijos centras „UPA“. Projektui buvo skirta iki 2,195 mln. eurų ES struktūrinių fondų parama pagal priemonę „Turizmo paslaugų (produktų), įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“. Iš viso centro statybą, įrangos reabilitacijai įsigijimą ir projekto vystymą investuota apie 10 mln. eurų, iš kurių beveik 8 mln. eurų – privataus kapitalo lėšos. Rizikos kapitalo fondo „Practica Venture Capital“ investicijos šiame projekte siekia 1,45 mln. eurų. UAB „MCT“ valdomame reabilitacijos centre per tris metus bus sukurta apie 70 naujų darbo vietų. Planuojama, kad centre per trijų metų laikotarpį nuo projekto veiklos pradžios apsilankys per 2500 lankytojų.

Reabilitacijos centro svečiais rūpinsis profesionali gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir kitų kompetentingų specialistų komanda. Lankytojams pagal specialistų sudarytas sveikatinimo ir gydymo programas bus atliekamos gydomųjų masažų, fizioterapijos, druskų terapijos, vandens ir kitos procedūros. Baseinų ir pirčių zona, masažinės vonios yra pritaikytos žmonėms su negalia. Iš viso centre bus 177 vietos, o vienas pastato aukštas turi specialias funkcines elektra valdomas lovas ir yra paruoštas specialių poreikių turintiems svečiams. Dalis kambarių pritaikyta žmonėms su negalia ir judėjimo apribojimų turintiems žmonėms. Svečiai galės maitintis šiuolaikiškai įrengtoje valgykloje ir kavinėje. Maisto paruošimu rūpinsis profesionalūs virėjai, kurie pasiūlys sveiko maitinimosi reikalavimus atitinkantį meniu. Pastate esančioje konferencijų salėje vyks paskaitos centro svečiams, darbuotojų mokymai, kultūriniai ir kiti renginiai.

„Iki šiol sąvoka „reabilitacijos centras“ Baltijos šalių gyventojų sąmonėje yra labiau suprantama tik kaip gydymo pratęsimas tam tikros paskirties ligoninėje. Mūsų centre sveikatos gerinimo ir atstatymo programos bus derinamos su kurortinės reabilitacijos privalumais. Centre bus sukurta jauki ir maloni aplinka atitinkanti 4 žvaigždučių viešbučio standartą bei teikianti maksimalų komfortą visiems lankytojams, taip pat ir judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms“ – sakė centrą valdančios bendrovės „MCT“ vadovas ir vienas iš akcininkų Vytautas Dambrava.

Pasak jo, čia ypatingas dėmesys bus skiriamas asmeninėms centro svečių konsultacijoms ir jų ugdymui, kad žmonės grįžę namo patys galėtų tinkamai savimi pasirūpinti ir sėkmingai pratęsti reabilitacijos procesą.

„UPA“ reabilitacijos centras specializuosis klientų, turinčių širdies ir kraujotakos sistemos, stuburo ir kitų judamojo aparato ir nervų sistemos sutrikimų sveikatinimu. Taip pat bus priimami vietos ir užsienio svečiai, kuriems reikalingas organizmo funkcijų atstatymas po onkologinių susirgimų, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų ir kitų sveikatos sutrikimų.

Reabilitacijos centras įsikūręs išskirtinėje Druskininkų kurorto vietoje, prie vandens telkinio, pušų miško apsuptyje. Netoliese yra Druskininkų miesto ligoninė. Ši kaimynystė visiems centro „UPA“ svečiams užtikrina maksimalų saugumą: prireikus bus atliekami tyrimai, teikiamos gydytojų konsultacijos, suteikiama kita būtina medicinos pagalba.

„Turizmas ir Marketingas“ komentaras: mūsų žiniomis, gautomis iš patikimų šaltinių, reabilitacijos centras „UPA“ formaliai turėtų atsidaryti gruodžio 15-tą. Oficialus atidarymas sausio pradžioje. Kainų lygis: nuo 70 eurų asmeniui / naktis. Į kainą bus įskaičiuota: nakvynė viešbutyje, atitinkančiame 4 žvaigždučių standartą (bus galimybė pasirinkti kambarį su funkcine lova), trijų kartų maitinimas ir 5 procedūros per dieną.

Geriausias vaizdas pro darbo langus

Kerinčios naktinių skrydžių foto iš piloto kabinos. Ko gero, tai nuostabiausias vaizdelis pro darbo langus...

   

  

Izraelio pamokos Lietuvos medturizmui

Vienos svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – sveikata ir laikas. Tik tada, kai jų netenkame, suprantame, ką praradome, o visa kita nebetenka prasmės. Medicininis turizmas suteikia galimybes tausoti abi vertybes: išsaugoti ir/ar susigrąžinti sveikatą tausojant brangų laiką. Medicinos turizmas net 50 pasaulio šalių egzistuoja kaip prioritetinė ir pelninga ūkio šaka. Tokia turizmo atmaina naudojasi sveikatos sutrikimus turintys užsienio šalių piliečiai ir vyksta į tas šalis, kuriose medicinos paslaugų kainos ir kokybės santykis atitinka jų poreikius. O Lietuva, pasak Pasaulio medicininio turizmo asociacijos vadovų, trypčioja vietoje. Kompanijos „Ernst&Young“ pagal LR Ūkio ministerijos užsakymą atliktas Lietuvos medicinos turizmo galimybių tyrimas nustatė, kad 2022 m. Lietuva turėtų gauti apie 240 mln. litų pajamų iš medicinos turizmo. Tačiau Lietuvos teisės aktuose net nėra normaliai apibrėžtas medicinos turizmas.

Privačios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios paslaugas ir užsieniečiams, nurodo, kad apie 5-10 proc. jų pacientų yra medicinos turistai. Gauname paradoksalią situaciją: medicininiai turistai yra, šalies potencialas didžiulis, tačiau valstybės paramos ir teisinio reglamentavimo nėra. Turizmo departamentas irgi saldžiai miega ir svajoja apie milijonus kinų, kurie užplūs Lietuvą, kai tuo tarpu privačios klinikos savo lėšomis važinėja į parodas, kaimyninėse šalyse rengia prezentacijas, užsako Lietuvą ir Lietuvos medicininį turizmą reklamuojančius straipsnius. Tuo tarpu valstybinės įstaigos nė kiek nepadeda verslui. Pvz. klaidžiuose URM koridoriuose daugiau nei trys metai strigęs medicininių vizų klausimas. Tad gal Lietuvai reikia rimtai pradėti dirbti šia linkme ir vadovautis geromis kitų šalių praktikomis?

Neseniai Izraelyje įvyko šios šalies medicininio turizmo asociacijos (IMTA) susirinkimas, kuriame buvo įvardinti esminiai darbo su medturistais momentai, kurie Lietuvos medicininiam turizmui gali tapti tobulėjimo gairėmis:

• Paruošta standartinė (tipinė) visų asociacijos narių sutartis su pacientu, kas įpareigoja visas asociacijos įstaigas teikti standartines, kokybiškas paslaugas ir geriau apsaugo pacientų teises;
• Naudojamas specialus draudimo polisas, kurį privalomai įsigyja asociacijos nariai. Polisas skirtas apsaugoti medicinos įstaigas ir pacientus nuo  pasekmių, suteikus / gavus nekokybiškas paslaugas;
• Visi medturizmo veiklą reglamentuojantys įstatymai yra rengiami bendroje asociacijos ir Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos grupėje;
• Įsteigtas specialus asociacijos teisės skyrius, kuris kartu su Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos atstovais nagrinės  užsienio šalių pacientų skundus;
• Sukurta speciali aplikacija mobiliems įrenginiams, kuri padės pacientui rasti efektyviausia pagalba Izraelyje pagal jo ligą;
• Sudarytos sutartys su kredito įstaigomis, kad pacientai iš Rusijos, Kaukazo ir Baltijos šalių galėtų gauti skubų kreditą medicinos paslaugoms apmokėti, jei pacientui yra reikalingas skubus gydymas, o pacientas su savimi neturi pakankamai lėšų;
• Bendradarbiavimas su nacionalinėms avialinijomis: Izraelio avialinijos taiko 7-10 proc. nuolaidą skrendantiems gydytis į Izraelį, bei nemokamai atlieka atgalinės datos pakeitimą; 

Visos aukščiau išvardintos priemonės tėra maža dalis Izraelio geros medicininio turizmo praktikos pavyzdžių. Maža to, Rusijos piliečiams - didžiausiam ir turtingiausiam segmentui, skrendant į Izraelį nereikia vizos, kai tuo tarpu Vilniaus oro uostuose turistai iš Rusijos demonstratyviai marinuojami po 2-3 val. pasų kontrolės postuose. 

Gaila, kad Lietuvoje medicininis turizmas vystomas tik privačia iniciatyva - be valstybės palaikymo. Kad pavyktų pritraukti daugiau klientų, medicinos paslaugų teikėjai imasi ir bendrų projektų. 2013 metų birželį veiklą pradėjo Lietuvos medicinos turizmo klasteris, vienijantis gydymo, SPA paslaugų teikėjus, taip pat viešbučius, turizmo operatorius. Privačios klinikos, sanatorijos ir reabilitacijos centrai kažkiek gauna ES paramos dalyvavimui parodose, bet tai tėra katino ašaros, lyginant kiek medicininį turizmą remia Izraelis, Turkija, Singapūras ir kitos šalys. Taigi Lietuvos medicininis turizmas be valstybės palaikymo ir tam tikrų, strateginių klausimų sprendimo bus nekonkurencingas su šalimis, kur ši ūkio šaka yra prioritetinė ir yra palaikoma valstybės. Tikėkimės, kad Lietuvos valdininkai prabus iš letargo ir, remdamiesi Izraelio patirtimi, prisidės prie šios perspektyvios verslo šakos plėtros. 

Kaip virtualus poilsis pavirsta realiu

Rugsėjo pabaigoje rašiau apie tai, kaip Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus. Tame straipsnyje buvau užsiminęs, kad ta Lietuvos  valstybinio turizmo departamento (tolia VTD) on-line kampanija yra blankoka ir neverta už ją sumokėtų pinigų. Taip pat žadėjau pateikti  įdomių ir originalių pavyzdžių, kuriais ateityje galėtų pasinaudoti VTD. Taigi šiandien noriu Jums pristatyti „Cape town tourism“ ir reklamos vilkų „Ogilvy“ on-line kampaniją, kurios metu virtualiai aplankomas Keiptaunas, o vėliau laimingieji gauna įvairių dovanų, tame tarpe ir realią kelionę į šį nuostabų Pietų Afrikos miestą. 

Jums reikia užeiti į My Cape Town Holiday svetainę Feisbook’e, spustelti Start the holiday ir tuomet Jūsų Facebook profilis jau “valgo”, „varo į ekskursijas“ bei “tūsinasi"  - ir visa tai vyksta  Keiptaune. Tai yra, penkias dienas Jūsų profilyje draugai mato naujus postus su video ir foto iš Keiptauno. Savaime suprantama, jie iškarto pradeda smalsauti: „Ar tu tikrai TEN“?  Taip į projektą pritraukiami nauji žmonės, nes daugelis nori patys išbandyti šią programėlę. Kai kurie laimingieji, išbandę šią programėlę, gauna dovanų-  REALIĄ kelionę į Keiptauną!

Kaip viskas veikia? 

Užeinate į My Cape Town Holiday Feisbook’e, spaudžiate Start the holiday ir patys pasirenkate savo penkių dienų virtualios kelionės programą.

Gaunate tikrų tikriausią virtualų aviabilietą. 

Postinate draugams apie savo kelionę ir varote į Keiptauną.

Šią šaunią „Cape town tourism“ idėją įgyvendino marketingo ir reklamos guru „Ogilvy“. Jiems pavyko padaryti neįtikėtiną dalyką – paversti reklamą dalimi gyvenimo. „Cape town tourism“ ir „Ogilvy“ sukūrė atskirą etapą programėlės vartotojo gyvenime. Ir šis mažytis etapas yra toks ryškus bei užburiantis, kad atkreipia visų Jūsų draugų dėmesį. Idėjos autoriai nepostina Jums visokio  reklaminio šlamšto į profilį – jie sukūrė personalizuotą istoriją ir privertė Jūsų draugus ja patikėti. Pripažinkite, puiki idėja, tobulas įgyvendinimas ir geras pavyzdys Lietuvos turizmo departamentui, kaip reikia pritraukinėti turistus į savo šalį.

Svarbi informacija „Air Lituanicos“ keleiviams, skrendantiems į Amsterdamą

Nors „Air Lituanica“ daužo kulnimis į krūtinę ir žada, kad visais keleiviais skrendančiais į Amsterdamą bus pasirūpinta, realybėje yra kiek kitaip. „Air Lituanica“ pasirūpino tik savo kailiu - pasistengė, kad nereikėtų keleiviams mokėti kompensacijų. „Air Lituanica“ net nesugebėjo savo klientams pranešti kur tiksliai reikia kreiptis, norint pasikeisti per juos pirktus bilietus į „Estonian Air“ bilietus. Todėl mes pateikiame trumpą instrukciją „Air Lituanicos“ keleiviams skrendantiems į Amsterdamą.

Jei bilietą pirkote kelionių agentūroje – NEDELSIANT  kreipkitės į savo agentūrą. Mano kolegos, savo srities profesionalai, jumis tikrai pasirūpins.

Jei aviabilietą pirkote savarankiškai „Air Lituanicos“ svetainėje, tuomet jums reikia:

1. Kuo skubiau kreiptis į „Air Lituanicos“ klientų aptarnavimo centrą, kuris yra Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje, II aukšte. Kreiptis galite ir telefonu: +370 700 40 444. Visiems vykstantiems į Amsterdamą iki gruodžio 12-tos dienos turėtų būti perrašomi ir keičiami aviabilietai į „Estonian Air“ bilietus. „Air Lituanicos“ ofise turite reikalauti, kad jums pakeistų bilietus (į prašymus pateikti perrašytus galiojančius bilietus el. paštu klientų aptarnavimo centras gali ir nesureaguoti). Jei bilietų nepakeis, už nebegaliojančius bilietus galėsite susigrąžinti sumokėtus pinigus.
2. Visi kas keliauja į Amsterdamą arba grįžtą iš Amsterdamo į Vilnių po gruodžio 12-tos dienos turi KUO SKUBIAU kreiptis į „Estonian Air“ atstovybę  - TAS (Ticketing Airport Services), kuri yra Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje. Į TAS galite kreiptis tiek telefonu +370 52329300, tiek e-mail‘u  vno@ticketing.lt Tik TAS‘e galite su savo turimais „Air Lituanicos“ bilietais įsigyti „Estonian Air“ bilietus į Amsterdamą arba grįžimo bilietus iš Amsterdamo į Vilnių už specialią kainą. Į TAS (Ticketing Airport Services) REKOMENDUOJAME KREIPTIS NEDELSIANT, nes „Air Lituanica“, mūsų žiniomis, net nesugebėjo susitarti, kad keleiviams, nusipirkusiems bilietus per juos, būtų laikinai rezervuotos vietos estų lėktuve, todėl „Estonian Air“ laisvai pardavinėja bilietus. Jei pavėluosite, galite nebegauti aviabilietų į nusipirktą skrydį, todėl gali tekti keisti skrydžio datas ir patirti didelių finansinių nuostolių.

Tikimės, kad mūsų pateikta informacija Jums buvo naudinga ir Jus sėkmingai pakeitėte aviabilietus.

“Air Lithuanicos“ pabaigos pradžia?

„Air Lituanica“ skraido tik kelis mėnesius, o jau turi labai rimtų problemų. „Estonian Air“ pranešė bendrovei „Air Lituanica“ apie tai, kad nuo ketvirtadienio nutraukia su ja skrydžių paslaugų sutartį ir komercinę sutartį.

„Bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“, numatytų mūsų sutartyse, – pranešime spaudai cituojamas Janas Palméris, bendrovės „Estonian Air“ vadovas. – „Estonian Air“ buvo priversta nutraukti sutartis dėl pakartotinių jų pažeidimų iš oro bendrovės „Air Lituanica“ pusės, kurie nebuvo pašalinti nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų, kuriuos pateikė bendrovė „Estonian Air“.

Tuo tarpu „Air Lituanica” teigia esanti nustebinta, bet tikina, kad keleiviai jokių nepatogumų nepatirs. „Kompanijai „Estonian Air“ perėmus vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, keleiviai neturėtų pajusti jokių nepatogumų, tačiau iškilus klausimams, jie visada gali kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Mes esame pardavę 480 bilietų į Amsterdamo skrydžius ir visais keleiviais bus pasirūpinta, o keleiviais, kurie įsigijo bilietus per „Estonians Air“, pasirūpins Estijos kompanija t.y. garantuos jiems jų teises“, – pranešime cituojamas „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus.

Maža to Erikas Zubrus kaltina „Estonian Air“ bandymu atimti iš lietuvišku avialinijų Amsterdamo reisą, kuri pavertė rentabiliu ir garantuojančiu 75%  lėktuvo užpildymo. Taip pat E. Zubrus kaltina estus, kad šie yra skolingi lietuviams  5,7 milijonus litų už jau praskridusius keleivius ir sumokėtus depozitus.

Tad kaip yra iš tikrųjų? Nesikapstysiu po E. Zubraus ir S. Bartkaus sąmokslo teorijas, tiesiog pabandysiu logiškai sudėlioti faktus. Tai, kad „Air Lituanica“ turėjo sumokėti estams depozitą, tai ir arkliui aišku, nes kitaip su jais niekas nenorėtų turėti reikalų.  Tačiau E. Zubraus minima suma tikrai neadekvati. Nes ir „Air Lituanica“ taip pat turi įsipareigojimų estams: tiek lėktuvo nuoma, tiek rezervacinės sistemos panauda,  lietuviai estams skolingi net ir už tai „Air Lituanica“ veiklą pradėjo jodama ant „Estonian Air“ vardo. Ir čia  klausimas kas ir kam daugiau skolingas? Tad panašu į tai, kad „Air Lituanica“ skolų pūlinys, kurį E.Zubrus ir S. Bartkus bandė slėpti, sprogo. Ir sprogo taip, kad „Air Lituanica“ gali ir nebeišsikapstyti.   Net  Civilinės aviacijos administracija šiandien prabudo ir pranešė, kad  pradeda "Air Lituanicos" finansinį patikrinimą.  Net jeigu CAA ir praneš, kad „Air Lituanica“  gali tęsti veiklą, įmonei bus suduotas milžiniškas smūgis, po kurio „Air Lituanica“  vargu ar atsities. Nors ir esu už tai, kad Lietuva turėtų  savo nacionalinę aviakompaniją, tačiau bijau, kad šiandien yra „Air Lituanicos “ pabaigos pradžia, nes:

1. „Air Lituanica“ gavo smūgį žemiau juostos – pagrindinis partneris pasitraukia, dėl to, kad lietuviška aviakompanija  nevykdė mokėjimo įsipareigojimų. Net jei CAA ir praneš, kad „Air Lituanica“  gali tęsti veiklą, tai lietuviams praktiškai nėra šansų surasti kitą partnerį. Tiesiog „Air Lituanica“  dabar niekas nebepasitikės. Viena didžiausių kelionių agentūrų „West Express“ jau sustabdė bendradarbiavimą su „AirLituanica“.
2. Vilniaus miesto savivaldybei šių metų lapkritis ir gruodis yra finansiškai sunkiausi mėnesiai. Maža to Vilniaus miesto savivaldybė yra paskendusi skolose ir balansuoja ant bankroto ribos. Ir jau būtų bankrutavusi, jei ne Finansų ministerijos parama. Tad vargu ar atsiras pinigų  „Air Lituanicai“. O pati „Air Lituanica“ be dotacijų ilgai nepratemps, nes artėja sausis - mėnuo, kuomet mažiausi keleivių srautai ir didžiausios sąskaitos.
3. Susisiekimo ministerija „Air Lituanicos“ negelbės, nes vasaros pabaigoje susisiekimo ministras  R.Sinkevičius yra pasakęs: „Aš nežinau, iš ko išgyvens „Air Lituanica“. Jei Vyriausybės bus prašoma finansinės paramos, biudžete tam nėra pinigų.“ Be to dotuoti privačias aviakompanijas draudžia ES teisė.

Net jei šį kartą „Air Lituanica“ išsikapstys, tai tik laiko klausimas, kaip ilgai ji merdės ir kada bankrutuos. Nes kaip ir esu rašęs savo pamąstymuose dėl „Air Lituanica“ ateities – tai abejotinas projektas su nelabai švaria pradžia ir daugybe klaustuku. Ir jei „Air Lituanicos“ neužvers finansinės problemos,  tai  „Air Lituanica“ projektas bus uždarytas dėl politinių priežasčių. Kai tik iš mero pareigų bus nuverstas A.Zuokas, netrukus bus užraukta ir „Air Lituanica“  . Taigi bijau, kad belieka laukti dėsningos pabaigos -„Air Lituanicos“ bankroto.

Kur dingsta klientai ir kodėl svarbu palaikyti ilgalaikius santykius su klientais?

Didžiausias kiekvienos įmonės turtas nuolatiniai, pastovūs klientais. Jei klientas kažką nusipirko pas Jus ir jam patiko Jūsų paslauga ar prekė, tai tikėtina, kad jis ateis dar kartą. Arba bent jau jis yra pasirengęs pas Jus sugrįžti ir dar kartą įsigyti Jūsų prekę ar paslaugą. Pripažinkite, juk būtų kvaila tuo nepasinaudoti ir nepaversti jo nuolatiniu klientu, ypač turint omeny vertę, kurią Jus gausite, jei Jūsų potencialus klientas visa gyvenimą pirks Jūsų prekes ar paslaugas. Tačiau realybėje yra kiek kitaip. Tad kur dingsta klientai ir kodėl jie netampa nuolatiniais Jūsų prekių ar paslaugų pirkėjais?Tyrimais yra nustatyta, kad

4% -  turi finansinių problemų (bankrutuoja, reorganizuojasi ar neteko darbo);
5% - perka iš draugų ar grįžta pas senus partnerius;
9% - netinka Jūsų kaina;
14% - pas Jus nebeperka, nes Jūsų įmonėje buvo susidurę su aptarnavimo ar kokybės problemomis;
68% - tiesiog PAMIRŠTI KLIENTAI;

Kaip matome dažniausiai įmonės, pardavusios prekes ar paslaugas vieną kartą, tiesiog pamiršta savo klientus ir šie išeina kitur. Beveik 70% klientų prarandama, nes Jūsų klientai nesijaučia KLIENTAIS, nes jie jaučia Jūsų apatiją ir abejingumą.

Partizaninio marketingo guru J. Levinson‘as teigia, kad 50% viso bendrovės laiko turi skirti darbui jau su savo esamais klientams, kadangi išlaikyti esamą klientą yra daug pigiau ir paprasčiau, nei pritraukti naują. Taigi, kaip sukurti ilgalaikius santykius su esamais klientais ir užsitikrinti pakartotinį pardavimą? Yra daug įvairių ir sudėtingų teorijų, tačiau aš noriu Jums pasiūlyti paprastą, asmenine patirtimi pagristą schemą. Suprantama, šią schemą naudojau parduodant turistinius produktus, tačiau esminius principus galima pritaikyti ir kitoms paslaugoms ar prekėms.

1. Pardavus kelionę negalima pamiršti kliento. Aš visada vieną ar dvi dienas prieš kliento kelionę jam paskambindavau ir palinkėdavau geros kelionės, paklausdavau, gal jis dar turi kokių klausimų. Patikėkite, klausimų visada būdavo daug ir įvairiausių. Na, o klientai visada būdavo dėkingi už „paskutinės minutės“ konsultaciją.
2. Praėjus kelioms dienoms po to, kai klientas sugrįždavo iš kelionės, dar vienas skambutis jiems su klausimu, ar gerai pailsėjo. Šio skambučio esmė: ne paklausti, kaip pailsėjo, o paprašyti papasakoti, kaip atostogavo. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai: klientui dar kartą sužadinamos geros emocijos (ateityje tos geros emocijos asocijuosis su jumis ir užtikrins pakartotinį pirkimą) ir sužinoma daug įvairių smulkmenų apie viešbutį, personalą, kurortą, pramogas ir t.t. Vėliau tos smulkmenos visada praversdavo parduodant kitas keliones, nes būtent tos smulkmenos ir yra kokybiškos bei patikrintos informacijos pagrindas. O turizme kokybiška ir praktiškai patikrinta informacija yra esminis pardavimų momentas.
3. Įvairios šventės puiki proga eilinį kartą priminti apie save. Todėl visada savo klientus pasveikindavau įvairių švenčių (Kalėdų, Velykų ir kt.) proga. Beje, sudarant kelionės sutartį visados buvo reikalingas kliento asmens kodas, o žinant asmens kodą žinai ir kliento gimimo dieną. Pripažinkite, kad malonu gauti šiltą ir asmenišką SMS su gimtadienio sveikinimais.
4. Nereikėtų pamiršti ir naujienlaiškių. Naujienlaiškis pats paprasčiausias ir pigiausias būdas informuoti Jūsų klientus apie naujas paslaugas ir paskutinės minutės keliones. Patikėkite, jei Jūsų klientui patiko Jūsų teikiamos paslaugos ir jų kokybė, tai jis tikrai skaitys Jūsų naujienlaiškius ir netgi parekomenduos Jus savo draugams ir pažįstamiems.
5. Taip pat nereiktų pamiršti ir socialinių tinklų – tai puiki priemonė užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Atsiminkite, socialiniai tinklai nėra greito pardavimo priemonė, tai būtent ilgalaikių santykių palaikymo įrankis.

Na, o pabaigai dar viena mažytė paslaptis. Visus aukščiau išvardintus veiksmus reikia atlikti nuoširdžiai, o ne todėl, kad taip liepė jūsų šefas. Žmonės jaučia, kada jais rūpinamasi nuoširdžiai, o kada valdžios paliepimui. Jūsų nuoširdumas ir yra raktas į sėkmę ir ilgalaikius santykius su klientais.

Naujas požiūris į Lietuvos prezentaciją

Rugsėjo pabaigoje „Investuok Lietuvoje“ pristatė naują klipą, skirtą populiarinti šalį ir kviesti užsienio bendroves čia įsikurti. Dinamiška, versli, galinti pasiūlyti talentingus darbuotojus, aukšto lygio infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę. Tokia Lietuva vaizduojama naujame „Investuok Lietuvoje“ vaizdo klipe.

Nustebino klipo kokybė ir naujas požiūris į Lietuvos vertybes bei privalumus. „Investuok Lietuvoje“ komanda kartu su lietuvių audiovizualinių projektų kūrėjais „Pvz.lt“ ir Didžiosios Britanijos kūrybinės komunikacijos agentūra „Curious“ pasistengė parodyti Lietuvos privalumus šiuolaikiška ir modernia forma. Manau, kad jiems tai pavyko, nes klipas tikrai turi „ugnelę“, kuri turėtų „užkabinti“ verslininkus investuoti Lietuvoje. Akivaizdu, kad klipo kūrimui skirta Europos Sąjungos fondų parama nuėjo ne veltui.

Manau, kad šis klipas puikiai reprezentuos Lietuvą įvairiuose tarptautiniuose verslo renginiuose ir bus dažnai naudojamas „Investuok Lietuvoje“, diplomatinių atstovybių ir kitų viešojo bei privataus sektoriaus atstovų komunikacijos priemonėse.

Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus

Turizmo dienos proga Valstybinis Turizmo departamentas (toliau VTD) visiems pateikė staigmeną: pristatė socialinių tinklų kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampanijos tikslas 5 socialiniuose tinkluose trejomis kalbomis (lietuvių, anglų ir rusų) pristatyti Lietuvą ir šalies turizmo potencialą. Valstybinis turizmo departamentas pristatys unikalias turizmo galimybes Lietuvoje Facebook, Google+, Vkontakte, Twitter ir Youtube. Kasdieną čia bus galima susipažinti su įdomiomis vietomis, faktais, anonsais, netikėtais atradimais.

Labai džiugu, kad VTD prabudo iš letargo ir pradėjo kažką daryti. Ši VTD kampanija verta tiek pagyrų, tiek trupučio kritikos.

Taigi pagyros:

1. Pats faktas, kad VTD pagaliau suvokė internetinio marketingo galią ir pradėjo dirbti tuo klausimu, jau neįtikėtinas.
2. Teisingai parinkti socialiniai tinklai. Labiausiai džiugina, kad VTD rimčiau atsigręžė į Rusijos rinką ir pradėjo dirbti su Vkontakte.
3. Bandymas įtraukti į kampaniją kuo daugiau žmonių, kurie kurtų turinį apie Lietuvą bei dalintųsi šiuo turiniu su draugais. Tikiuosi, kad VTD pavyks įgyvendinti savo ambicingą tikslą surinkti 1 000 000 Lietuvos turizmo fanų.
4. Tikrai nebloga idėja „Miestų varžytuvės“, kur kiekvienas gali palaikyti savo miestą – kelti nuotraukas ir jomis dalintis, palikti atsiliepimą apie miestą, kviesti draugus balsuoti už vieną iš miestų. Kiekvienas vartotojo atliktas veiksmas (nuotraukos įkėlimas, atsiliepimas ar kt.) skirs miestui vieną tašką, o gruodžio viduryje, pasibaigus varžytuvėms, daugiausia taškų surinkęs miestas bus paskelbtas „Miesto varžytuvių“ nugalėtoju.

Na ir truputis kritikos:

1. Šiaip pati kampanija tarptautiniame internetinio marketingo lygmenyje yra silpnoka ir blanki. Iš 450 tūkst. litų vertės projekto, kuri parengė ir prižiūrės konkursą laimėjusi digital agentūra„The Chocolate“, tikėjausi kažko originalesnio ir įdomesnio. Bet žinant, kad kampaniją „Like‘able Lithuania“ įgyvendina pats Valstybinis turizmo departamentas, tai rezultatas visai neblogas. Kai Lietuvoje tarptautinio lygio prezentacinius projektus bando įgyvendinti valstybinė įstaiga, tai amžinai susiduriama su dviem problemom: idėjų badas ir lėšų stygius. Na o VTD šį kartą gan sėkmingai išlaviravo, kadangi projektas finansuojamas iš ES lėšų.
2. Noras statyti „LIKE“ skulptūrą. Sakykite ką norite, bet ši idėja skamba keistai. Ypač, kai svaičiojama, kad didžiausia pasaulyje „LIKE“ skulptūra taps nauju turistų traukos objektu Lietuvoje. Tokie svaičiojimai man primena surūdijusio vamzdžio Nėries pakrantėje istoriją. Lietuva nėra tokia digital kaip Singapūras ar Honkongas, nėra pas mus ir Silicio slėnio. Tad man kažkaip nesižiūri Lietuvoje „LIKE“ skulptūra... Nors gal aš ir klystu, nes daug kas priklauso ne tik nuo idėjos, bet ir nuo jos išpildymo.

O baigiant noriu visus paraginti palaikyti ir „palaikinti“ VTD kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampaniją rasite:

Facebook (lietuvių kalba)
Facebook (anglų kalba)
Twitter (anglų kalba)
Google+ (anglų kalba)
Vkontakte (rusų kalba)
YouTube 

p.s.

kai kalbėjau, kad iš VTD tikiuosi kažko originalesnio ir įdomesnio, nejuokavau. Ir artimiausiu laiku pasistengsiu atlikti kelių įdomių ir originalių turizmo digital kampanijų apžvalgą, kas tikiuosi įkvėps VTD naujoms Lietuvos turizmo kampanijoms.

Trumpai apie pasitikėjimą

Daugeliui Jūsų turbūt teko girdėti posakį: "pasitikėjimas - pardavimų tramplinas". Pasitikėjimas reiškia, kad klientas pirkdamas Jūsų produkciją nemato rizikos savo sveikatai ir gerbūviui ir kad Jūsų partneris, dirbdamas su jumis nejaučia baimės ir grėsmės savo verslui. Apskritai, be pasitikėjimo pardavimas beveik niekada neįvyksta.  Turizme pasitikėjimas yra kertinis pardavimų akmuo, nes šiandien (išankstinių pirkimų/pardavimų laikais) mes mokame pinigus, o į kelionę vykstame už gero pusmečio. Maža to, turizme pinigai mokami ne už pačią kelionę, o už gero poilsio ar įspūdingos pažintinės programos lūkesčius, nes turistas pirkdamas kelionę, pirkimo metu negali objektyviai įvertinti pirkinio kokybės.

Prarasti pasitikėjimą labai lengva ir labai  sunku jį užsitarnauti. Juolab, kad žmogaus prigimčiai yra būdingos abejonės ir baimės. Yra daug būdų, kaip įteigti pasitikėjimą savo klientams. Tačiau, mano nuomone, efektyviausi būdai – TVARKA ir GERAS VARDAS. Tvarka visomis  prasmėmis.  Kai klientai matys tvarką Jūsų parduotuvėje ar biure, kai jie matys tvarkingus darbuotojus, kai pateiksite klientams ar partneriams tvarkingą ir suprantamą pasiūlymą, kai tesėsite pažadus - jie jumis labiau pasitikės. Niekas nepasitiki netvarka, pažadukais ir melagiais. Tvarka ir ištesėti pažadai sukuria Jums nepriekaištingą reputaciją, didina pasitikėjimą klientų akyse ir mažina marketingo sąnaudas. 

“Air Lituanica” skolos: tikros ar išgalvotos?

Pats sau buvau pažadėjęs kurį  laiką nerašyti apie “Air Lituanicą”, bent jau kol nebus  šios bendrovės 2013 metų finansinės veiklos ataskaitos. Tačiau, kai praėjusią savaitę  spaudoje kilo širšalas dėl “Air Lituanicos” skolų, nesusilaikiau. Tad šį kartą trumpai apie “Air Lituanicos” skolas. Naujienų portalas “Diena.lt” pranešė, kad “Air Lituanica” yra skolinga Vilniaus oro uostui ir “balansuoja ties riba”. Tame pačiame straipsnyje užsimenama, kad “Air Lituanicai”  finansinių pretenzijų turi ir estų bendrovė "Estonian Air", iš kurios sostinės savivaldybės vežėjas nuomojasi vieną iš dviejų orlaivių. Aišku, “Air Lituanicos” vadovybė visus patikino, kad jų bendrovė jokių skolų neturi. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į kelias detales. Gal tiesiog sutapimas, bet tą pačią dieną, kai atsirado Diena.lt straipsnis apie “Air Lituanicos” skolas, ši bendrovė buvo skolinga SODRAI beveik 100 000 litų.

 Dar įdomiau atrodė tos pačios dienos “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras savo blog‘e “Air Lituanicos” skolų tema:” 2013 09 19, 09:33 Gyvenimas “in the world full of haters” yra sudėtingas. Žvelgiant iš šono į realybę: yra labai labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų. Po aviacijos krizės 2009-2010 metais Europoje start-up aviakompanijos, įskaitant “Air Lituanica”, praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto. Dėl to įėjimas į aviacijos rinką yra gerokai sudėtingesnis, bet tai žinojome ir tai ne naujiena.“

Būtent šis “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras ir priverčia susimastyti, kad “Air Lituanica” tikrai gali būti paskendusi skolose:

1. Kalbėti apie mistinius “heiterius”, kuomet klausia apie skolas yra žemiau kritikos. Tai tiesiog neprofesionalu ir yra labai negeras ženklas keleiviams;
2. Kai dėl įmonės skolų tampa kalta ne pati kompanija ir jos vadovybė, o žurnalistai, kurie apie tas skolas rašo, tai jau primena situaciją “veidrodis kaltas, kad snukis kreivas”;
3. Neaiškus mykimas “labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų”, kai kabo beveik 100 000 litų skola SODRAI irgi nieko gero nežada;
4. Na, o nedidelis melas, kad: ” “Air Lituanica” praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto” irgi sukelia įtarimų dėl įmonės finansinės  būklės. Mat kiekvienas bent kažkiek susidūręs su aviacija ir/ar užsakomaisiais skrydžiais žino, kad oro uosto mokesčiai apskaičiuojami tik po skrydžio, nes priklauso nuo keleivių skaičiaus ir orlaivio tonažo. Aišku “Air Lituanica” gali kažkokią dalį mokesčių mokėti avansų, tačiau labai abejoju, kad moka visą sumą, nes jos tiesiog neįmanoma tiksliai paskaičiuoti avansu.

Dar daugiau įtarimų apie “Air Lituanicos” skolas sukelia informacijos apie lietuviškų oro linijų skolų dingimas (pvz. straipsnis apie skolas “Delfyje” išbuvo vos valandą, o informacija apie beveik 100 000 litų skolą SODRAI magišku būdu dingo iš Rekvizitai.lt svetainės). Tad klausimas apie “Air Lituanicos” skolas lieka atviras ir aktualus. O prisimenant “Star1Airlines” bankroto istoriją, tai ten viskas irgi prasidėjo nuo “nekaltų pletkų” apie šios bendrovės skolas oro uostams, kurias bendrovės vadovai irgi neigė.

Tikiuosi, kad šios “Air Lituanicos” skolos tėra mitas ir “heiterių” išpuolis prieš lietuvišką aviaciją. Taip pat tikiuosi, kad “Air Lituanicos” keleiviams neteks minti bankroto administratorių slenksčių, o vilniečiams neteks stebėti, kaip “savi ir reikalingi dėdės” už simbolinę paskolą pasiima egzotišką “Air Lituanicos” turtą – susprogusių pirčių kompleksą Vilniaus centre, kur vien sklypo vertė keli milijonai. Na, o keliautojams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele -"Air Lituanica" nesėkmės atveju, su banko ar draudimo bendrovės pagalba, galėtumėte atgauti savo pinigus.

Trumpa pirmųjų “Air Lituanica” skrydžių apžvalga

Air Lituanica“ skraidina keleivius jau gerą savaitę, tačiau susidomėjimas lietuviškomis oro linijomis neblėsta. Eteris mirguliuoja naujienomis apie „Air Lituanicą“. Pirmiausia, „Air Lituanica“ pradėjo kasdienius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą. Pirmuosius „Air Lituanicos“ keleivius Amsterdamo Šipolio (Schiphol) oro uostas pasitiko raudonomis tulpėmis. 

„Air Lituanica“ tikisi, kad Amsterdamo kryptis yra patraukli ne tik į verslo ir turizmo keliautojams, bet ir „tranzitiniams“ keleiviams, kuriems per Amsterdamą patogu keliauti jungiamaisiais skrydžiais. Beje, aviacijos portalas „Anna.areo“ praneša, kad „Air Lituanica“ nuo rugsėjo skraidys į Amsterdamą du kartus per dieną. Aišku smagu, kad „Air Lituanica“ dvigubins reisų skaičių į Amsterdamą. Optimistai gali galvoti, kad „Air Lituanicos“ išankstiniai bilietų pardavimai tokie geri, kad dvigubinamas reisų skaičius. Tačiau, jei pardavimai tikrai tokie geri, kad tuomet kam skelbti skrydžiams į Amsterdamą akciją ir pardavinėti bilietus ant savikainos ribos? Tiems kas dar nežino, pranešu, kad „Air Lituanica“ skrydžiui į Amsterdamą paskebė akciją ir „stumia“ bilietus po 599 į abi puses, t.y pardavinėja bilietus už savikainą, o gal net ir pigiau jos. Gali būti, kad bilietų pardavimai į Amsterdmą stringa. Maža to, panašu, kad „Air Lituanicą“ paspaudė code-sharing partneriai, pareikalavę vykdyti du skrydžius į Amsterdamą.

Beje, S.Bartkus neslėpia, kad konkurentai sureagavo į naujo oro vežėjo atėjimą į rinką – ir konkurentų skrydžiai į Briuselį atpigo. Galbūt todėl „Air Lituanica“ lėktuvai į Briuselį kartais skrenda beveik pilni, kartais – pustuščiai. Kaip žinia, pirmojo skrydžio metu buvo užimtos 72 vietos iš 76. Vėlesniuose skrydžiuose užimtų vietų skaičius svyravo, kartais nesiekdamas ir 50 proc. Manau, kad „Air Litunica“ tikėjosi „nugriebti grietinėlę“, susijusią su ES primininkavimu, bet panašu į tai, kad „grietinėlę nugriebė“ „Briussels Airlines“, pardavusios nemažą dalį išankstinių bilietų Tad „Air Lituanicai, užuot „nugriebus grietinėlę,“ tenka laižyti pustuštį grietinėlės indelį...

Nepaisant savo abejonių ir konkurentų spaudimo „Air Lituanicai“ linkiu įgyvendinti savo ambicingus tikslus: skraidinti keleivius 16 maršrutų, per metus pervežti virš pusės milijono keleivių ir 2015 metais pasiekti lūžio tašką – kuomet pajamos viršija sąnaudas.