Air Lituanica“: artėjančio bankroto požymiai

Kurį laiką nerašiau apie „Air Lituanica“, vis laukiau finansinių ataskaitų, kad būtų galima objektyviai rašyti šia tema. Tačiau panašu į tai, kad šios bendrovės finansinių ataskaitų teks palūkėti. Maža to, atsirado daug kitų nerimą keliančių ženklų, kurie dažniausiai būna artėjančio bankroto pranašai.

Taigi trumpai ir argumentuotai, kodėl man atrodo, kad „Air Lituanica“ sparčiai darda link bankroto:

• Nepateikiamos finansinės ataskaitos. „Air Lituanica“ buvo įsteigta 2012 m.gegužės pabaigoje, tačiau Registrų centrui vis dar nepateiktos finansinės ataskaitos nei už 2012, nei už 2013 metus. Tai padaryti bendrovė turėjo iki praėjusių ir šių metų gegužės pabaigos. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bendrovės veiklos ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui laiku ir nustatyta tvarka užtraukia bendrovei 1-10 tūkst. Lt baudą. Panašu, kad „Air Lituanicos“ vadovams ir steigėjams yra ką slėpti, kad piktybiškai vengiama parodyti įmonės finansines ataskaitas.
• Neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai su įmonės įstatiniu kapitalu. “Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nesant tinkamai atlikto sprendimo investuoti ekonominio ir socialinio vertinimo, kurio rezultatai gali turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, negalėjo priimti sprendimo investuoti, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas“, - teigiama Apeliacinio teismo nutartyje. Anot teismo, savivaldybės sprendimas investuoti 2,25 mln. litų į „Start Vilniaus“ įstatinį kapitalą priimtas, tinkamai neištyrus jo ekonominio ir socialinio pagrįstumo, taigi, pažeidžiant viešosios teisės principą. Teismo teigimu, savivaldybės pateiktas pagrindimas neatitiko net minimalių kokybinių reikalavimų.
• Vertingo ir brangaus Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojimo turto migravimas į „Air Lituanicos“ aktyvus. Jau esu rašęs apie egzotišką „Air Litunicos“ turtą – sprogusių pirčių kompleksą. Neseniai Vilniaus miesto avialinijos praturtėjo dar kelias egzotiškais NT objektais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendrovei „Start Vilnius", valdančiai oro linijų bendrovę „Air Lituanica", turtiniu įnašu, kurio vertė 3,618 mln. litų, padidino įstatinį kapitalą. Skrydžių bendrovei perduoti du medicininių atliekų priėmimo ir šalinimo cechai (657,5 kv. m ploto, 979 tūkst. Lt), medienos džiovykla (416,77 kv. m ploto, 543 tūkst. Lt), sandėlis su gamybinėmis patalpomis (1747,17 kv. m ploto, 2,046 mln. Lt), butas (Žirmūnų g. 1A, 50 tūkst. Lt). Įdomu, kam skrydžių bendrovei reikia pirties griuvėsių, medicininių atliekų perdirbimo cechų, medienos džiovyklos, buto Žirmūnuose ir beveik 2000 kv. ploto sandėlio? Kažkaip nė vienas iš išvardintų objektų neturi nieko bendro nei su aviacija, nei su keleivių pervežimu. Tad nenorom kyla įtarimas, kad ruošiama eilinė afera, kai kažkas priglaus visą tą turtelį, o „Air Lituanicos“ nuostoliai liks bankrutuojančiai Vilniaus miesto savivaldybei.
• Nuolatinis vėlavimas. Nuolatiniai „Air Lituanicos“ skrydžių vėlavimai jau tapo šios bendrovės „vizitine kortele“. Kai lietuviškos oro bendrovės lėktuvai vėluoja 3-4 val., žmonės net nereiškia pretenzijų, o džiaugiasi, kad neteks laukti skrydžio 9 val. ir nakvoti oro uoste. „Air Lituanicai“ kartais ir 12 val. vėlavimas ne riba. Nuolatos vėluodama „Air Lituanica“ pjauna šaką, ant kurios sėdi, nes nė vienas sveiko proto žmogus nepirks jų bilietų, nes šios bendrovės skrydžiai neprognozuojami. O po „Go Planet Travel“ bankroto ekstremalų skaičius Lietuvoje gerokai sumažėjo.
• „Air Lituanicos“ darbuotojų profesinė kompetencija, tiksliau - jos nebuvimas. Jau esu rašęs, kad šios bendrovės darbuotojai nesugebėjo normaliai pasirūpinti keleiviais po skandalo su estais, kuomet estų avialinijos atsisakė bendradarbiauti dėl susikaupusių skolų. Aš jau buvau susitaikęs su tuo, kad „Air Lituanicos“ darbuotojai "deda" ant klientų, bet jų stafas vėl sugebėjo mane nustebinti. Po tradicinio 9 val. vėlavimo, lietuviškos skrydžių bendrovės Komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė pakomentavo: „...Taip pat minimą keleivės skrydžio dieną įvyko force majore situacija, kai dėl techninių priežasčių skrydžio laikas dar kartą buvo nukeltas keleiviams jau esant oro uoste, tokiais atvejais pagal reglamentą kompanijai priklauso pasirūpinti savo keleiviais...“ Jei aviacijos bendrovės komunikacijos skyriaus vadovė net nesuvokia kas yra force majore ir nesugeba atskirti nenugalimos jėgos (ugnikalnio išsiveržimais, žemės drebėjimas, cunamis ir kt.) aplinkybių nuo techninio gedimo, tai ką aš žinau...  nenustebčiau, jei vėliau paaiškėtų, kad jų lėktuvus pilotuoja traktorininkai, o skrydžio palydovėmis dirba melžėjos.
• Nuolatinės skolos SODRAI. „Air Litunica“ skolos SODRAI jau nieko nestebina. Pradžioje jie tą informaciją bandė slėpti, bet dabar skolos SODRAI jau tapo norma, į kurią niekas nekreipia dėmesio. O reikėtų, nes nuolatinės skolos SODRAI reiškia vieną iš vieną iš dviejų: arba įmonėje dirba žiopla finansininkė, arba įmonę kankina apyvartinių lėšų stygius. Nei viena, nei kita įmonei nežada nieko gero.

• Vadovų pasikeitimas. Oro vežėjo „Air Lituanica“ direktoriaus postą paliko Erikas Zubrus. Jo vietą užims Gytis Gumuliauskas.  Erikas Zubrus nuo įmonės veiklos visiškai nepasitrauks - jis bus „Air Lituanica“ konsultantas strateginiais klausimais,” – sako „Air Lituanica“ valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas. Aš jau esu rašęs, kad Erikas Zubrus, kaip ir Martynas Laivys yra bankrotų meistras. Daugelis turbūt dar pamena šių veikėjų projektą „Star1“, nunešusi kelias dešimtis milijonų lengvatikių pinigų. Martynas Laivys jau spėjo prasisukti su nauju lochatrono projektu „Go Planet Travel“ ir dingo palikęs virš 1000 apmulkintų turistų. Visai tikėtina, kad jau planuojama įsisavinti  ir "Air Lituanicos" keleivių pinigus bei savivaldybės turtą.

Sudėjus aukščiau išvardintus faktus peršasi išvada, kad „Air Litunicos“ bankrotas neišvengiamas, klausimas tik vienas – kaip ilgai ši bendrovė merdės. Na, o ekstremalams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele, taip pasididinsite savo šansus, "Air Lituanica" bankroto atveju, atgauti pinigus.

Papildyta (2014-07-22): šiandienos spauda rašo, kad „Air Lituanica“ galiausiai ryžosi pateikti finansines atskaitas Registrų centrui. Registrų centro duomenimis, pernai „Air Lituanica” gavo 23,359 mln. Lt pajamų. Bendrovės grynasis nuostolis 2013 m. siekė 14,228 mln. Lt. Darbo užmokesčiui pernai skirta 2,450 mln. Lt. Praėjusių metų pabaigoje „Air Lituanica” bendrovėje dirbo 55 darbuotojai. Skelbiama, kad bendrovės vadovui 2013 m. priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių, su priedais) – 487,307 tūkst. Lt (vidutiniškai 40,6 tūkst. Lt per mėnesį). Visos veiklos sąnaudos – 4,593 mln. Lt. 

Atkreipkite dėmesį į atlyginimus: direktoriaus alga – 20% nuo viso darbo užmokesčio fondo ir 10% nuo visų veikos sąnaudų. Nežinau kaip Jums, bet man tai panašu į lėšų įsisavinimą. Beje, 2015 baigiasi Zuoko, kaip Vilniaus mero kadencija ir 2014 metų pabaigoje tikimasi sulaukti Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo nuosprendžio dėl bendradarbiavimo sutarties su „Estonian Air" nutraukimo. O sutartis buvo nutraukta dėl „Air Lituanicos“ skolų. 

Taigi, jau ne tik galime  drąsiai kalbėti apie garantuotą „Air Litunicos“ bankrotą, bet net gi plius/minus numatyti bankroto datą. 

“Air Lituanica” skolos: tikros ar išgalvotos?

Pats sau buvau pažadėjęs kurį  laiką nerašyti apie “Air Lituanicą”, bent jau kol nebus  šios bendrovės 2013 metų finansinės veiklos ataskaitos. Tačiau, kai praėjusią savaitę  spaudoje kilo širšalas dėl “Air Lituanicos” skolų, nesusilaikiau. Tad šį kartą trumpai apie “Air Lituanicos” skolas. Naujienų portalas “Diena.lt” pranešė, kad “Air Lituanica” yra skolinga Vilniaus oro uostui ir “balansuoja ties riba”. Tame pačiame straipsnyje užsimenama, kad “Air Lituanicai”  finansinių pretenzijų turi ir estų bendrovė "Estonian Air", iš kurios sostinės savivaldybės vežėjas nuomojasi vieną iš dviejų orlaivių. Aišku, “Air Lituanicos” vadovybė visus patikino, kad jų bendrovė jokių skolų neturi. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į kelias detales. Gal tiesiog sutapimas, bet tą pačią dieną, kai atsirado Diena.lt straipsnis apie “Air Lituanicos” skolas, ši bendrovė buvo skolinga SODRAI beveik 100 000 litų.

 Dar įdomiau atrodė tos pačios dienos “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras savo blog‘e “Air Lituanicos” skolų tema:” 2013 09 19, 09:33 Gyvenimas “in the world full of haters” yra sudėtingas. Žvelgiant iš šono į realybę: yra labai labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų. Po aviacijos krizės 2009-2010 metais Europoje start-up aviakompanijos, įskaitant “Air Lituanica”, praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto. Dėl to įėjimas į aviacijos rinką yra gerokai sudėtingesnis, bet tai žinojome ir tai ne naujiena.“

Būtent šis “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras ir priverčia susimastyti, kad “Air Lituanica” tikrai gali būti paskendusi skolose:

1. Kalbėti apie mistinius “heiterius”, kuomet klausia apie skolas yra žemiau kritikos. Tai tiesiog neprofesionalu ir yra labai negeras ženklas keleiviams;
2. Kai dėl įmonės skolų tampa kalta ne pati kompanija ir jos vadovybė, o žurnalistai, kurie apie tas skolas rašo, tai jau primena situaciją “veidrodis kaltas, kad snukis kreivas”;
3. Neaiškus mykimas “labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų”, kai kabo beveik 100 000 litų skola SODRAI irgi nieko gero nežada;
4. Na, o nedidelis melas, kad: ” “Air Lituanica” praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto” irgi sukelia įtarimų dėl įmonės finansinės  būklės. Mat kiekvienas bent kažkiek susidūręs su aviacija ir/ar užsakomaisiais skrydžiais žino, kad oro uosto mokesčiai apskaičiuojami tik po skrydžio, nes priklauso nuo keleivių skaičiaus ir orlaivio tonažo. Aišku “Air Lituanica” gali kažkokią dalį mokesčių mokėti avansų, tačiau labai abejoju, kad moka visą sumą, nes jos tiesiog neįmanoma tiksliai paskaičiuoti avansu.

Dar daugiau įtarimų apie “Air Lituanicos” skolas sukelia informacijos apie lietuviškų oro linijų skolų dingimas (pvz. straipsnis apie skolas “Delfyje” išbuvo vos valandą, o informacija apie beveik 100 000 litų skolą SODRAI magišku būdu dingo iš Rekvizitai.lt svetainės). Tad klausimas apie “Air Lituanicos” skolas lieka atviras ir aktualus. O prisimenant “Star1Airlines” bankroto istoriją, tai ten viskas irgi prasidėjo nuo “nekaltų pletkų” apie šios bendrovės skolas oro uostams, kurias bendrovės vadovai irgi neigė.

Tikiuosi, kad šios “Air Lituanicos” skolos tėra mitas ir “heiterių” išpuolis prieš lietuvišką aviaciją. Taip pat tikiuosi, kad “Air Lituanicos” keleiviams neteks minti bankroto administratorių slenksčių, o vilniečiams neteks stebėti, kaip “savi ir reikalingi dėdės” už simbolinę paskolą pasiima egzotišką “Air Lituanicos” turtą – susprogusių pirčių kompleksą Vilniaus centre, kur vien sklypo vertė keli milijonai. Na, o keliautojams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele -"Air Lituanica" nesėkmės atveju, su banko ar draudimo bendrovės pagalba, galėtumėte atgauti savo pinigus.

Šalies įvaizdžio strategai pralaimėjo matrioškoms

Kai vakar perskaičiau, kad Piliovkės prekiautojai tikisi per Lietuvos pirmininkavimą ES parduoti daugiau matrioškų,  iš pradžių nežinojau ar verkti, ar juoktis.   Po to  supratau, kad tai prekybininkų smūgis "Drąsios šalies" strategams žemiau juostos... ES pirmininkavimas yra puiki proga pademonstruoti kitoms ES šalims savo kultūrą, atskleisti savo identitetą ir pasinaudojus proga, pareklamuoti savo šalį, kaip originalią ir dar neatrastą turistinę kryptį. Lietuva ES pirmininkavimui išleis virš 214 mln. litų, o Pilies gatvės verslininkai prekiaus matrioškomis. Stipru, drąsu ir originalu! Rusai prekiauja matrioškomis, nes tai jų tautinis suvenyras, nors ir nesenas, be to japoniškos kilmės - atsiradęs po rusų-japonų karo, bet va lietuviai, prekiaujantys tokiais dalykais, tikrai neturi tautinės savimonės. Nepykite, bet geriausi pasaulio marketingo strategai nervingai rūkytų kampe, jei matytų tokius Lietuvos verslininkų viražus. Paskui tie patys verslininkai naiviai stebisi, kad užsieniečiams Lietuva tai Sibiras, kurio sostinė - Ryga. Brangūs ir drąsūs Vilniaus miesto prekiautojai, gal prekiaukite klumpėm, vyžom, ruginiu samagonu, rūkytais lašiniais ir juoda duona, bei megztom beretėm ir kauptukais, runkelių plantacijoms ravėti. Galų gale, nors kiaulę Pilies gatvėje skerskite - tai vis originaliau ir įdomiau, nei matrioškos. Taip nors Lietuvos įvaizdžiui nekenksite ir turistų daugiau priviliosite.