2013 metų 5 didžiausios komunikacijos nesekmės socialiniuose tinkluose

Kokių komunikacijos klaidų neatleidžia vartotojai? Kaip negalima juokauti? Ko nederėtų laikinti? Jūsų dėmesiui praėjusių metų didžiausios nesėkmes socmedijos tyruose:

5 vieta. Juokai juokais, o kartais ir galvoti reikia

Gebėjimas sėkmingai laiku ir vietoje pajuokauti yra vertinga žmogaus savybė, o mokėjimas pasijuokti pačiam iš savęs – neįkainojamas. Tačiau įprasto gyvenimo taisyklės nevisada veikia digital erdvėje. Jūsų dėmesiui nevykęs “Sberbank Rossii” pajuokavimas. Bankas Facebook’e ir Twitter’yje skėlė bajerį apie eiles ir savo didžiausią klientų grupę – pensininkus. Dėl šio nevykusio pajuokavimo banką užpludo kritikos lavina ir bankui teko atsiprašinėti, bei trinti postus ir tvitus. Nevykusio bajerio rezultatas –  milijonai piktų klientų

4 vieta. Pigaus piaro besivaikant

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į buvusios Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Margaret Thatcher laidotuves Londone išskrido su pigių skrydžių aviakompanija „Wizz Air“. „Prezidentė pasirinko paprasčiausią, pigiausią ir greičiausią būdą pasiekti Londoną“, – pareiškė baltųjų rūmų Daukanto aikštėje spaudos tarnyba, kai į socialinį tinklą „Facebook“ įkėlė prezidentės Dalios Grybauskaitės nuotrauką iš „Wizz Air“ lėktuvo, skrendančio į Londoną. Tačiau Jos Ekselencija besivaikydama reitingų pamiršo, kad ji reprezentuoja Lietuvos Respubliką, o ne Pasvalio rajono fermą, ir vyksta ji į vienos iškiliausių pasaulio politikių laidotuves, o ne  aplankyti draugų ar giminaičių dirbančių Anglijos fabrikuose. Įsijautusi į parodomąjį taupymą, į „paprastumą“, prezidentė nė nepajuto, kad jos menamas „paprastumas“ virto „prastumu“ ir „pigumu“. Ir dar reikia džiaugtis, kad prezidentė reklamavo pigias avialinijas, o ne sexshopą ar kebabinę prie stoties. O juk žinant Jos Ekselencijos meilę „paprastumui“ ir pigiems niekučiams iš "Ikea" - Prezidentūros reklamos kainos neturėtų kandžiotis ir prezidentė galėtų puikuotis ant bet kurio Lietuvos  alubario reklamos.

3 vieta. Pasakyk kas tavo draugas, aš pasakysiu kas tu

Kai politikai atrado socialinius tinklus, tai visi tikėjosi iš jų ne tik svarbių, bet ir paprastų žmogiškų žinučių, pastabų ar net pajuokavimų. Tačiau politikai pamiršo, kad net neformalus bendravimas turi ribas, o kai esi viešas asmuo, tai neformalaus bendravimo ribų kartelė yra gan aukštai. Bet, pasirodo, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas žmogus paprastas ir dėjo skersą (tikrąją to žodžių junginio prasme) ant visų ribų ir tapo vieno Londono viešnamio fanu. Kaip sakoma sveiko vyro – sveiki norai.  Beje, britai dar katučių ploti turėtų, kad jų premjeras yra konservatyvus ir seka elitinio viešnamio naujienas, o ne priklauso kokiam iškrypėlių klubui.

2 vieta. Svetimom nelaimėm besidžiaugiant

Jau esu rašęs apie tai kaip Zippo gelbsti Olimpiadą. Zippo nepasimetė, o išnaudojo situaciją ir pademonstravo puikų realaus laiko marketingo pavyzdį. Zippo, paleidus šią kampaniją, net padidino savo fanų skaičių beveik 30 000, tačiau ši foto labai greitai dingo iš eterio. Zippo neįvertino kelių faktų: pirmiausia jie pamiršo, kad besidžiaugiant svetimom nelaimėm verslo nepadarysi, bei neįvertino, kad Rusijai ir rusams ši Olimpiada reiškia labai daug. Todėl nors ir surinkę  beveik 30 000 naujų fanų, jie gavo gausybę kritikos ir neigiamų atsiliepimų.

1 vieta. Žioplį ir bažnyčioje muša

Kartais įmonių marketingistai taip pasineria į socialinius tinklus, kad praranda atidumą, bei pradeda maišyti asmenines ir verslo paskyras, arba tiesiog žioplai laikina viską iš eilės. Mercedes-Benz pasinaudojo savo konkurentų žioplumu, kai jie užlaikino vieną Mercedes-Benz postą ir štai prašom rezultatas - Mercedes gamina geriausius pasaulio automobilius, o jų konkurentai: Porshe, Bentley, Lexus ir Co pripažįsta, kad yra antrarūšiai. Suma sumarum: riebus pliusas Mercedes už išradingumą ir dėkui kitiems automobilių gamintojams už drąsą, pripažįstant konkurentų pranašumą. Nors tokia drąsa, labiau panašėja į kvailumą. 

Komunikacijos nesėkmės socialiniuose tinkluose yra gan dažnas reiškinys. Tai normalu, nes mes bendraujame su konkrečiais žmonėmis, o ne su abstrakčia tiksline rinka. O bendravimas visuomet turi Force majeure elementų, kurie ir tampa tokių nesėkmių priežastimis. Ir tai normalu, nes nėra neklystančių ir neįmanoma apsidrausti nuo bendravimo nesėkmių. Tiesiog su tuo reikia susitaikyti, nesėkmes priimti kaip pamoką ir stengtis laikytis elementarių komunikacijos socialiniuose tinkluose taisyklių:

1. Pažinti savo auditoriją. Būtina gerai pažinti savo fanus ir sekėjus, išsiaiškinti jų pomėgius ir vertybes. Rekomenduojama išsiaiškinti kas patinka jų fanams, o kas Jūsų auditoriją veikia, kaip bulių raudonas skuduras. Tiesiog verta pasidaryti sąrašus pomėgių, interesų ir vengtinų temų

2. Suprasti kaip bendrauti.  Tiesiog reikėtų suvokti kaip ir su kokia auditorija bendrauti. Paprasčiausias pavyzdys: familiarus, tiesmukas bendravimas nepriimtinas vyresniems žmonėms ir atvirkščiai – formalus, oficialus bendravimas nepatinka jaunimui.

3. Atminkite, visi yra skirtingi. Komunikuojant svarbu atsižvelgti į visų savo fanų segmentus, o ne tik postinti ir tvitinti tai kas patinka auditorijos branduoliui. Kaip matome iš "Sberbank Rossii" pavyzdžio žinutė buvo skirta tik progresyviam auditorijos segmentui - jaunimui, o vyresniems žmonėms tai nuskambėjo kaip įžeidimas.

4. Sveikas protas. Tiesiog įjunkite sveiką protą. Planuokite savo komunikaciją ir nesielkite impulsyviai. Juk geriausias ekspromtas yra gerai suplanuotas ekspromtas. Beje, rimtos įmonės, aktyviai bendraujančios socialiniuose tinkluose arba samdo atskirą, nepriklausomą agentūrą socmedijos komunikacijai, arba turi vidinius cenzorius, kurie tikrina marketingo skyriaus žinutes,  prieš paleidžiant jas į eterį - ar jos   atitinka visuomenės normas, įmonės vidaus politikos taisykles ir nekenkia bendrovės reputacijai. Nors, kaip rodo dauguma pavyzdžiu – su sveiku protu sunkoka tiek verslui, tiek politikams.

Kaip virtualus poilsis pavirsta realiu

Rugsėjo pabaigoje rašiau apie tai, kaip Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus. Tame straipsnyje buvau užsiminęs, kad ta Lietuvos  valstybinio turizmo departamento (tolia VTD) on-line kampanija yra blankoka ir neverta už ją sumokėtų pinigų. Taip pat žadėjau pateikti  įdomių ir originalių pavyzdžių, kuriais ateityje galėtų pasinaudoti VTD. Taigi šiandien noriu Jums pristatyti „Cape town tourism“ ir reklamos vilkų „Ogilvy“ on-line kampaniją, kurios metu virtualiai aplankomas Keiptaunas, o vėliau laimingieji gauna įvairių dovanų, tame tarpe ir realią kelionę į šį nuostabų Pietų Afrikos miestą. 

Jums reikia užeiti į My Cape Town Holiday svetainę Feisbook’e, spustelti Start the holiday ir tuomet Jūsų Facebook profilis jau “valgo”, „varo į ekskursijas“ bei “tūsinasi"  - ir visa tai vyksta  Keiptaune. Tai yra, penkias dienas Jūsų profilyje draugai mato naujus postus su video ir foto iš Keiptauno. Savaime suprantama, jie iškarto pradeda smalsauti: „Ar tu tikrai TEN“?  Taip į projektą pritraukiami nauji žmonės, nes daugelis nori patys išbandyti šią programėlę. Kai kurie laimingieji, išbandę šią programėlę, gauna dovanų-  REALIĄ kelionę į Keiptauną!

Kaip viskas veikia? 

Užeinate į My Cape Town Holiday Feisbook’e, spaudžiate Start the holiday ir patys pasirenkate savo penkių dienų virtualios kelionės programą.

Gaunate tikrų tikriausią virtualų aviabilietą. 

Postinate draugams apie savo kelionę ir varote į Keiptauną.

Šią šaunią „Cape town tourism“ idėją įgyvendino marketingo ir reklamos guru „Ogilvy“. Jiems pavyko padaryti neįtikėtiną dalyką – paversti reklamą dalimi gyvenimo. „Cape town tourism“ ir „Ogilvy“ sukūrė atskirą etapą programėlės vartotojo gyvenime. Ir šis mažytis etapas yra toks ryškus bei užburiantis, kad atkreipia visų Jūsų draugų dėmesį. Idėjos autoriai nepostina Jums visokio  reklaminio šlamšto į profilį – jie sukūrė personalizuotą istoriją ir privertė Jūsų draugus ja patikėti. Pripažinkite, puiki idėja, tobulas įgyvendinimas ir geras pavyzdys Lietuvos turizmo departamentui, kaip reikia pritraukinėti turistus į savo šalį.

Kur dingsta klientai ir kodėl svarbu palaikyti ilgalaikius santykius su klientais?

Didžiausias kiekvienos įmonės turtas nuolatiniai, pastovūs klientais. Jei klientas kažką nusipirko pas Jus ir jam patiko Jūsų paslauga ar prekė, tai tikėtina, kad jis ateis dar kartą. Arba bent jau jis yra pasirengęs pas Jus sugrįžti ir dar kartą įsigyti Jūsų prekę ar paslaugą. Pripažinkite, juk būtų kvaila tuo nepasinaudoti ir nepaversti jo nuolatiniu klientu, ypač turint omeny vertę, kurią Jus gausite, jei Jūsų potencialus klientas visa gyvenimą pirks Jūsų prekes ar paslaugas. Tačiau realybėje yra kiek kitaip. Tad kur dingsta klientai ir kodėl jie netampa nuolatiniais Jūsų prekių ar paslaugų pirkėjais?Tyrimais yra nustatyta, kad

4% -  turi finansinių problemų (bankrutuoja, reorganizuojasi ar neteko darbo);
5% - perka iš draugų ar grįžta pas senus partnerius;
9% - netinka Jūsų kaina;
14% - pas Jus nebeperka, nes Jūsų įmonėje buvo susidurę su aptarnavimo ar kokybės problemomis;
68% - tiesiog PAMIRŠTI KLIENTAI;

Kaip matome dažniausiai įmonės, pardavusios prekes ar paslaugas vieną kartą, tiesiog pamiršta savo klientus ir šie išeina kitur. Beveik 70% klientų prarandama, nes Jūsų klientai nesijaučia KLIENTAIS, nes jie jaučia Jūsų apatiją ir abejingumą.

Partizaninio marketingo guru J. Levinson‘as teigia, kad 50% viso bendrovės laiko turi skirti darbui jau su savo esamais klientams, kadangi išlaikyti esamą klientą yra daug pigiau ir paprasčiau, nei pritraukti naują. Taigi, kaip sukurti ilgalaikius santykius su esamais klientais ir užsitikrinti pakartotinį pardavimą? Yra daug įvairių ir sudėtingų teorijų, tačiau aš noriu Jums pasiūlyti paprastą, asmenine patirtimi pagristą schemą. Suprantama, šią schemą naudojau parduodant turistinius produktus, tačiau esminius principus galima pritaikyti ir kitoms paslaugoms ar prekėms.

1. Pardavus kelionę negalima pamiršti kliento. Aš visada vieną ar dvi dienas prieš kliento kelionę jam paskambindavau ir palinkėdavau geros kelionės, paklausdavau, gal jis dar turi kokių klausimų. Patikėkite, klausimų visada būdavo daug ir įvairiausių. Na, o klientai visada būdavo dėkingi už „paskutinės minutės“ konsultaciją.
2. Praėjus kelioms dienoms po to, kai klientas sugrįždavo iš kelionės, dar vienas skambutis jiems su klausimu, ar gerai pailsėjo. Šio skambučio esmė: ne paklausti, kaip pailsėjo, o paprašyti papasakoti, kaip atostogavo. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai: klientui dar kartą sužadinamos geros emocijos (ateityje tos geros emocijos asocijuosis su jumis ir užtikrins pakartotinį pirkimą) ir sužinoma daug įvairių smulkmenų apie viešbutį, personalą, kurortą, pramogas ir t.t. Vėliau tos smulkmenos visada praversdavo parduodant kitas keliones, nes būtent tos smulkmenos ir yra kokybiškos bei patikrintos informacijos pagrindas. O turizme kokybiška ir praktiškai patikrinta informacija yra esminis pardavimų momentas.
3. Įvairios šventės puiki proga eilinį kartą priminti apie save. Todėl visada savo klientus pasveikindavau įvairių švenčių (Kalėdų, Velykų ir kt.) proga. Beje, sudarant kelionės sutartį visados buvo reikalingas kliento asmens kodas, o žinant asmens kodą žinai ir kliento gimimo dieną. Pripažinkite, kad malonu gauti šiltą ir asmenišką SMS su gimtadienio sveikinimais.
4. Nereikėtų pamiršti ir naujienlaiškių. Naujienlaiškis pats paprasčiausias ir pigiausias būdas informuoti Jūsų klientus apie naujas paslaugas ir paskutinės minutės keliones. Patikėkite, jei Jūsų klientui patiko Jūsų teikiamos paslaugos ir jų kokybė, tai jis tikrai skaitys Jūsų naujienlaiškius ir netgi parekomenduos Jus savo draugams ir pažįstamiems.
5. Taip pat nereiktų pamiršti ir socialinių tinklų – tai puiki priemonė užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Atsiminkite, socialiniai tinklai nėra greito pardavimo priemonė, tai būtent ilgalaikių santykių palaikymo įrankis.

Na, o pabaigai dar viena mažytė paslaptis. Visus aukščiau išvardintus veiksmus reikia atlikti nuoširdžiai, o ne todėl, kad taip liepė jūsų šefas. Žmonės jaučia, kada jais rūpinamasi nuoširdžiai, o kada valdžios paliepimui. Jūsų nuoširdumas ir yra raktas į sėkmę ir ilgalaikius santykius su klientais.

Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus

Turizmo dienos proga Valstybinis Turizmo departamentas (toliau VTD) visiems pateikė staigmeną: pristatė socialinių tinklų kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampanijos tikslas 5 socialiniuose tinkluose trejomis kalbomis (lietuvių, anglų ir rusų) pristatyti Lietuvą ir šalies turizmo potencialą. Valstybinis turizmo departamentas pristatys unikalias turizmo galimybes Lietuvoje Facebook, Google+, Vkontakte, Twitter ir Youtube. Kasdieną čia bus galima susipažinti su įdomiomis vietomis, faktais, anonsais, netikėtais atradimais.

Labai džiugu, kad VTD prabudo iš letargo ir pradėjo kažką daryti. Ši VTD kampanija verta tiek pagyrų, tiek trupučio kritikos.

Taigi pagyros:

1. Pats faktas, kad VTD pagaliau suvokė internetinio marketingo galią ir pradėjo dirbti tuo klausimu, jau neįtikėtinas.
2. Teisingai parinkti socialiniai tinklai. Labiausiai džiugina, kad VTD rimčiau atsigręžė į Rusijos rinką ir pradėjo dirbti su Vkontakte.
3. Bandymas įtraukti į kampaniją kuo daugiau žmonių, kurie kurtų turinį apie Lietuvą bei dalintųsi šiuo turiniu su draugais. Tikiuosi, kad VTD pavyks įgyvendinti savo ambicingą tikslą surinkti 1 000 000 Lietuvos turizmo fanų.
4. Tikrai nebloga idėja „Miestų varžytuvės“, kur kiekvienas gali palaikyti savo miestą – kelti nuotraukas ir jomis dalintis, palikti atsiliepimą apie miestą, kviesti draugus balsuoti už vieną iš miestų. Kiekvienas vartotojo atliktas veiksmas (nuotraukos įkėlimas, atsiliepimas ar kt.) skirs miestui vieną tašką, o gruodžio viduryje, pasibaigus varžytuvėms, daugiausia taškų surinkęs miestas bus paskelbtas „Miesto varžytuvių“ nugalėtoju.

Na ir truputis kritikos:

1. Šiaip pati kampanija tarptautiniame internetinio marketingo lygmenyje yra silpnoka ir blanki. Iš 450 tūkst. litų vertės projekto, kuri parengė ir prižiūrės konkursą laimėjusi digital agentūra„The Chocolate“, tikėjausi kažko originalesnio ir įdomesnio. Bet žinant, kad kampaniją „Like‘able Lithuania“ įgyvendina pats Valstybinis turizmo departamentas, tai rezultatas visai neblogas. Kai Lietuvoje tarptautinio lygio prezentacinius projektus bando įgyvendinti valstybinė įstaiga, tai amžinai susiduriama su dviem problemom: idėjų badas ir lėšų stygius. Na o VTD šį kartą gan sėkmingai išlaviravo, kadangi projektas finansuojamas iš ES lėšų.
2. Noras statyti „LIKE“ skulptūrą. Sakykite ką norite, bet ši idėja skamba keistai. Ypač, kai svaičiojama, kad didžiausia pasaulyje „LIKE“ skulptūra taps nauju turistų traukos objektu Lietuvoje. Tokie svaičiojimai man primena surūdijusio vamzdžio Nėries pakrantėje istoriją. Lietuva nėra tokia digital kaip Singapūras ar Honkongas, nėra pas mus ir Silicio slėnio. Tad man kažkaip nesižiūri Lietuvoje „LIKE“ skulptūra... Nors gal aš ir klystu, nes daug kas priklauso ne tik nuo idėjos, bet ir nuo jos išpildymo.

O baigiant noriu visus paraginti palaikyti ir „palaikinti“ VTD kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampaniją rasite:

Facebook (lietuvių kalba)
Facebook (anglų kalba)
Twitter (anglų kalba)
Google+ (anglų kalba)
Vkontakte (rusų kalba)
YouTube 

p.s.

kai kalbėjau, kad iš VTD tikiuosi kažko originalesnio ir įdomesnio, nejuokavau. Ir artimiausiu laiku pasistengsiu atlikti kelių įdomių ir originalių turizmo digital kampanijų apžvalgą, kas tikiuosi įkvėps VTD naujoms Lietuvos turizmo kampanijoms.