Maidanas smegenims

Šį kartą trumpai, labai trumpai. Jūsų dėmesiui - ukrainietiškos horilkos reklama. Tiksliau, net ne reklama, o Maidanas Jūsų smegenims. Prisipažinsiu, klipą peržiūrėjau kelis kartus, bet taip ir nesupratau, ar verkti, ar juoktis...

 

2013 metų 5 didžiausios komunikacijos nesekmės socialiniuose tinkluose

Kokių komunikacijos klaidų neatleidžia vartotojai? Kaip negalima juokauti? Ko nederėtų laikinti? Jūsų dėmesiui praėjusių metų didžiausios nesėkmes socmedijos tyruose:

5 vieta. Juokai juokais, o kartais ir galvoti reikia

Gebėjimas sėkmingai laiku ir vietoje pajuokauti yra vertinga žmogaus savybė, o mokėjimas pasijuokti pačiam iš savęs – neįkainojamas. Tačiau įprasto gyvenimo taisyklės nevisada veikia digital erdvėje. Jūsų dėmesiui nevykęs “Sberbank Rossii” pajuokavimas. Bankas Facebook’e ir Twitter’yje skėlė bajerį apie eiles ir savo didžiausią klientų grupę – pensininkus. Dėl šio nevykusio pajuokavimo banką užpludo kritikos lavina ir bankui teko atsiprašinėti, bei trinti postus ir tvitus. Nevykusio bajerio rezultatas –  milijonai piktų klientų

4 vieta. Pigaus piaro besivaikant

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į buvusios Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Margaret Thatcher laidotuves Londone išskrido su pigių skrydžių aviakompanija „Wizz Air“. „Prezidentė pasirinko paprasčiausią, pigiausią ir greičiausią būdą pasiekti Londoną“, – pareiškė baltųjų rūmų Daukanto aikštėje spaudos tarnyba, kai į socialinį tinklą „Facebook“ įkėlė prezidentės Dalios Grybauskaitės nuotrauką iš „Wizz Air“ lėktuvo, skrendančio į Londoną. Tačiau Jos Ekselencija besivaikydama reitingų pamiršo, kad ji reprezentuoja Lietuvos Respubliką, o ne Pasvalio rajono fermą, ir vyksta ji į vienos iškiliausių pasaulio politikių laidotuves, o ne  aplankyti draugų ar giminaičių dirbančių Anglijos fabrikuose. Įsijautusi į parodomąjį taupymą, į „paprastumą“, prezidentė nė nepajuto, kad jos menamas „paprastumas“ virto „prastumu“ ir „pigumu“. Ir dar reikia džiaugtis, kad prezidentė reklamavo pigias avialinijas, o ne sexshopą ar kebabinę prie stoties. O juk žinant Jos Ekselencijos meilę „paprastumui“ ir pigiems niekučiams iš "Ikea" - Prezidentūros reklamos kainos neturėtų kandžiotis ir prezidentė galėtų puikuotis ant bet kurio Lietuvos  alubario reklamos.

3 vieta. Pasakyk kas tavo draugas, aš pasakysiu kas tu

Kai politikai atrado socialinius tinklus, tai visi tikėjosi iš jų ne tik svarbių, bet ir paprastų žmogiškų žinučių, pastabų ar net pajuokavimų. Tačiau politikai pamiršo, kad net neformalus bendravimas turi ribas, o kai esi viešas asmuo, tai neformalaus bendravimo ribų kartelė yra gan aukštai. Bet, pasirodo, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas žmogus paprastas ir dėjo skersą (tikrąją to žodžių junginio prasme) ant visų ribų ir tapo vieno Londono viešnamio fanu. Kaip sakoma sveiko vyro – sveiki norai.  Beje, britai dar katučių ploti turėtų, kad jų premjeras yra konservatyvus ir seka elitinio viešnamio naujienas, o ne priklauso kokiam iškrypėlių klubui.

2 vieta. Svetimom nelaimėm besidžiaugiant

Jau esu rašęs apie tai kaip Zippo gelbsti Olimpiadą. Zippo nepasimetė, o išnaudojo situaciją ir pademonstravo puikų realaus laiko marketingo pavyzdį. Zippo, paleidus šią kampaniją, net padidino savo fanų skaičių beveik 30 000, tačiau ši foto labai greitai dingo iš eterio. Zippo neįvertino kelių faktų: pirmiausia jie pamiršo, kad besidžiaugiant svetimom nelaimėm verslo nepadarysi, bei neįvertino, kad Rusijai ir rusams ši Olimpiada reiškia labai daug. Todėl nors ir surinkę  beveik 30 000 naujų fanų, jie gavo gausybę kritikos ir neigiamų atsiliepimų.

1 vieta. Žioplį ir bažnyčioje muša

Kartais įmonių marketingistai taip pasineria į socialinius tinklus, kad praranda atidumą, bei pradeda maišyti asmenines ir verslo paskyras, arba tiesiog žioplai laikina viską iš eilės. Mercedes-Benz pasinaudojo savo konkurentų žioplumu, kai jie užlaikino vieną Mercedes-Benz postą ir štai prašom rezultatas - Mercedes gamina geriausius pasaulio automobilius, o jų konkurentai: Porshe, Bentley, Lexus ir Co pripažįsta, kad yra antrarūšiai. Suma sumarum: riebus pliusas Mercedes už išradingumą ir dėkui kitiems automobilių gamintojams už drąsą, pripažįstant konkurentų pranašumą. Nors tokia drąsa, labiau panašėja į kvailumą. 

Komunikacijos nesėkmės socialiniuose tinkluose yra gan dažnas reiškinys. Tai normalu, nes mes bendraujame su konkrečiais žmonėmis, o ne su abstrakčia tiksline rinka. O bendravimas visuomet turi Force majeure elementų, kurie ir tampa tokių nesėkmių priežastimis. Ir tai normalu, nes nėra neklystančių ir neįmanoma apsidrausti nuo bendravimo nesėkmių. Tiesiog su tuo reikia susitaikyti, nesėkmes priimti kaip pamoką ir stengtis laikytis elementarių komunikacijos socialiniuose tinkluose taisyklių:

1. Pažinti savo auditoriją. Būtina gerai pažinti savo fanus ir sekėjus, išsiaiškinti jų pomėgius ir vertybes. Rekomenduojama išsiaiškinti kas patinka jų fanams, o kas Jūsų auditoriją veikia, kaip bulių raudonas skuduras. Tiesiog verta pasidaryti sąrašus pomėgių, interesų ir vengtinų temų

2. Suprasti kaip bendrauti.  Tiesiog reikėtų suvokti kaip ir su kokia auditorija bendrauti. Paprasčiausias pavyzdys: familiarus, tiesmukas bendravimas nepriimtinas vyresniems žmonėms ir atvirkščiai – formalus, oficialus bendravimas nepatinka jaunimui.

3. Atminkite, visi yra skirtingi. Komunikuojant svarbu atsižvelgti į visų savo fanų segmentus, o ne tik postinti ir tvitinti tai kas patinka auditorijos branduoliui. Kaip matome iš "Sberbank Rossii" pavyzdžio žinutė buvo skirta tik progresyviam auditorijos segmentui - jaunimui, o vyresniems žmonėms tai nuskambėjo kaip įžeidimas.

4. Sveikas protas. Tiesiog įjunkite sveiką protą. Planuokite savo komunikaciją ir nesielkite impulsyviai. Juk geriausias ekspromtas yra gerai suplanuotas ekspromtas. Beje, rimtos įmonės, aktyviai bendraujančios socialiniuose tinkluose arba samdo atskirą, nepriklausomą agentūrą socmedijos komunikacijai, arba turi vidinius cenzorius, kurie tikrina marketingo skyriaus žinutes,  prieš paleidžiant jas į eterį - ar jos   atitinka visuomenės normas, įmonės vidaus politikos taisykles ir nekenkia bendrovės reputacijai. Nors, kaip rodo dauguma pavyzdžiu – su sveiku protu sunkoka tiek verslui, tiek politikams.

„Lego“ marketingas

Daugelis mūsų vaikystėje mėgome konstruoti, vyresni žaidė senais rusiškai konstruktoriais, jaunesni konstravo jau iš „Lego“ kaladėlių. Tačiau turbūt nė vienas neįsivaizdavome, kad iš „Lego“ kaladėlių galima sukonstruoti realų, važiuojantį automobilį.

„SuperAwesomeMicroProject“ sukūrė kažką neįtikėtino. Komanda iš atskirų pusės milijono „Lego“ kaladėlių sudėjo automobilį, kuris iš tiesų gali važiuoti gatve. „Lego“ automobilio ratus suka keturi varikliai, kurie primena senų lėktuvų variklius. Pats variklis, kaip ir visas automobilis, pagamintas tik iš „Lego“ kaladėlių, o jame dirba net 256 stūmokliai, kurie veikia suspausto oro pagalba. Transporto priemonė gali važiuoti apie 20-30 km/val. greičiu.

Tikrai neįtikėtinas marketinginis „Lego“ žingsnis – vienu šūviu kelis zuikius. Pirmiausia labai originaliai atkreipė į save potencialių klientų dėmesį. Antra, pademonstravo visuomenei savo produkto galimybes ir potencialą. Ir galiausiai visas veiksmas ir šurmulys prieš pat Kalėdas – kuomet vyksta didžiausi pardavimai metuose. Beje, reikia pažymėti, kad produkto galimybių demonstravimas „in action“ ir potencialių klientų dėmesio medžioklė yra „Lego“ marketingistų arkliukas.

Pavyzdžiui spalio pabaigoje viename Maskvos prekybos centre, šalia firminės „Lego“ parduotuvės, atsirado realaus dydžio „Lego“ tigras sudėliotas iš kaladėlių. Dabar aš tikrai žinau, kad iš „Lego“ galima sukonstruoti absoliučiai viską!

Kaip virtualus poilsis pavirsta realiu

Rugsėjo pabaigoje rašiau apie tai, kaip Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus. Tame straipsnyje buvau užsiminęs, kad ta Lietuvos  valstybinio turizmo departamento (tolia VTD) on-line kampanija yra blankoka ir neverta už ją sumokėtų pinigų. Taip pat žadėjau pateikti  įdomių ir originalių pavyzdžių, kuriais ateityje galėtų pasinaudoti VTD. Taigi šiandien noriu Jums pristatyti „Cape town tourism“ ir reklamos vilkų „Ogilvy“ on-line kampaniją, kurios metu virtualiai aplankomas Keiptaunas, o vėliau laimingieji gauna įvairių dovanų, tame tarpe ir realią kelionę į šį nuostabų Pietų Afrikos miestą. 

Jums reikia užeiti į My Cape Town Holiday svetainę Feisbook’e, spustelti Start the holiday ir tuomet Jūsų Facebook profilis jau “valgo”, „varo į ekskursijas“ bei “tūsinasi"  - ir visa tai vyksta  Keiptaune. Tai yra, penkias dienas Jūsų profilyje draugai mato naujus postus su video ir foto iš Keiptauno. Savaime suprantama, jie iškarto pradeda smalsauti: „Ar tu tikrai TEN“?  Taip į projektą pritraukiami nauji žmonės, nes daugelis nori patys išbandyti šią programėlę. Kai kurie laimingieji, išbandę šią programėlę, gauna dovanų-  REALIĄ kelionę į Keiptauną!

Kaip viskas veikia? 

Užeinate į My Cape Town Holiday Feisbook’e, spaudžiate Start the holiday ir patys pasirenkate savo penkių dienų virtualios kelionės programą.

Gaunate tikrų tikriausią virtualų aviabilietą. 

Postinate draugams apie savo kelionę ir varote į Keiptauną.

Šią šaunią „Cape town tourism“ idėją įgyvendino marketingo ir reklamos guru „Ogilvy“. Jiems pavyko padaryti neįtikėtiną dalyką – paversti reklamą dalimi gyvenimo. „Cape town tourism“ ir „Ogilvy“ sukūrė atskirą etapą programėlės vartotojo gyvenime. Ir šis mažytis etapas yra toks ryškus bei užburiantis, kad atkreipia visų Jūsų draugų dėmesį. Idėjos autoriai nepostina Jums visokio  reklaminio šlamšto į profilį – jie sukūrė personalizuotą istoriją ir privertė Jūsų draugus ja patikėti. Pripažinkite, puiki idėja, tobulas įgyvendinimas ir geras pavyzdys Lietuvos turizmo departamentui, kaip reikia pritraukinėti turistus į savo šalį.

Svarbi informacija „Air Lituanicos“ keleiviams, skrendantiems į Amsterdamą

Nors „Air Lituanica“ daužo kulnimis į krūtinę ir žada, kad visais keleiviais skrendančiais į Amsterdamą bus pasirūpinta, realybėje yra kiek kitaip. „Air Lituanica“ pasirūpino tik savo kailiu - pasistengė, kad nereikėtų keleiviams mokėti kompensacijų. „Air Lituanica“ net nesugebėjo savo klientams pranešti kur tiksliai reikia kreiptis, norint pasikeisti per juos pirktus bilietus į „Estonian Air“ bilietus. Todėl mes pateikiame trumpą instrukciją „Air Lituanicos“ keleiviams skrendantiems į Amsterdamą.

Jei bilietą pirkote kelionių agentūroje – NEDELSIANT  kreipkitės į savo agentūrą. Mano kolegos, savo srities profesionalai, jumis tikrai pasirūpins.

Jei aviabilietą pirkote savarankiškai „Air Lituanicos“ svetainėje, tuomet jums reikia:

1. Kuo skubiau kreiptis į „Air Lituanicos“ klientų aptarnavimo centrą, kuris yra Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje, II aukšte. Kreiptis galite ir telefonu: +370 700 40 444. Visiems vykstantiems į Amsterdamą iki gruodžio 12-tos dienos turėtų būti perrašomi ir keičiami aviabilietai į „Estonian Air“ bilietus. „Air Lituanicos“ ofise turite reikalauti, kad jums pakeistų bilietus (į prašymus pateikti perrašytus galiojančius bilietus el. paštu klientų aptarnavimo centras gali ir nesureaguoti). Jei bilietų nepakeis, už nebegaliojančius bilietus galėsite susigrąžinti sumokėtus pinigus.
2. Visi kas keliauja į Amsterdamą arba grįžtą iš Amsterdamo į Vilnių po gruodžio 12-tos dienos turi KUO SKUBIAU kreiptis į „Estonian Air“ atstovybę  - TAS (Ticketing Airport Services), kuri yra Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje. Į TAS galite kreiptis tiek telefonu +370 52329300, tiek e-mail‘u  vno@ticketing.lt Tik TAS‘e galite su savo turimais „Air Lituanicos“ bilietais įsigyti „Estonian Air“ bilietus į Amsterdamą arba grįžimo bilietus iš Amsterdamo į Vilnių už specialią kainą. Į TAS (Ticketing Airport Services) REKOMENDUOJAME KREIPTIS NEDELSIANT, nes „Air Lituanica“, mūsų žiniomis, net nesugebėjo susitarti, kad keleiviams, nusipirkusiems bilietus per juos, būtų laikinai rezervuotos vietos estų lėktuve, todėl „Estonian Air“ laisvai pardavinėja bilietus. Jei pavėluosite, galite nebegauti aviabilietų į nusipirktą skrydį, todėl gali tekti keisti skrydžio datas ir patirti didelių finansinių nuostolių.

Tikimės, kad mūsų pateikta informacija Jums buvo naudinga ir Jus sėkmingai pakeitėte aviabilietus.

“Air Lithuanicos“ pabaigos pradžia?

„Air Lituanica“ skraido tik kelis mėnesius, o jau turi labai rimtų problemų. „Estonian Air“ pranešė bendrovei „Air Lituanica“ apie tai, kad nuo ketvirtadienio nutraukia su ja skrydžių paslaugų sutartį ir komercinę sutartį.

„Bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“, numatytų mūsų sutartyse, – pranešime spaudai cituojamas Janas Palméris, bendrovės „Estonian Air“ vadovas. – „Estonian Air“ buvo priversta nutraukti sutartis dėl pakartotinių jų pažeidimų iš oro bendrovės „Air Lituanica“ pusės, kurie nebuvo pašalinti nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų, kuriuos pateikė bendrovė „Estonian Air“.

Tuo tarpu „Air Lituanica” teigia esanti nustebinta, bet tikina, kad keleiviai jokių nepatogumų nepatirs. „Kompanijai „Estonian Air“ perėmus vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, keleiviai neturėtų pajusti jokių nepatogumų, tačiau iškilus klausimams, jie visada gali kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Mes esame pardavę 480 bilietų į Amsterdamo skrydžius ir visais keleiviais bus pasirūpinta, o keleiviais, kurie įsigijo bilietus per „Estonians Air“, pasirūpins Estijos kompanija t.y. garantuos jiems jų teises“, – pranešime cituojamas „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus.

Maža to Erikas Zubrus kaltina „Estonian Air“ bandymu atimti iš lietuvišku avialinijų Amsterdamo reisą, kuri pavertė rentabiliu ir garantuojančiu 75%  lėktuvo užpildymo. Taip pat E. Zubrus kaltina estus, kad šie yra skolingi lietuviams  5,7 milijonus litų už jau praskridusius keleivius ir sumokėtus depozitus.

Tad kaip yra iš tikrųjų? Nesikapstysiu po E. Zubraus ir S. Bartkaus sąmokslo teorijas, tiesiog pabandysiu logiškai sudėlioti faktus. Tai, kad „Air Lituanica“ turėjo sumokėti estams depozitą, tai ir arkliui aišku, nes kitaip su jais niekas nenorėtų turėti reikalų.  Tačiau E. Zubraus minima suma tikrai neadekvati. Nes ir „Air Lituanica“ taip pat turi įsipareigojimų estams: tiek lėktuvo nuoma, tiek rezervacinės sistemos panauda,  lietuviai estams skolingi net ir už tai „Air Lituanica“ veiklą pradėjo jodama ant „Estonian Air“ vardo. Ir čia  klausimas kas ir kam daugiau skolingas? Tad panašu į tai, kad „Air Lituanica“ skolų pūlinys, kurį E.Zubrus ir S. Bartkus bandė slėpti, sprogo. Ir sprogo taip, kad „Air Lituanica“ gali ir nebeišsikapstyti.   Net  Civilinės aviacijos administracija šiandien prabudo ir pranešė, kad  pradeda "Air Lituanicos" finansinį patikrinimą.  Net jeigu CAA ir praneš, kad „Air Lituanica“  gali tęsti veiklą, įmonei bus suduotas milžiniškas smūgis, po kurio „Air Lituanica“  vargu ar atsities. Nors ir esu už tai, kad Lietuva turėtų  savo nacionalinę aviakompaniją, tačiau bijau, kad šiandien yra „Air Lituanicos “ pabaigos pradžia, nes:

1. „Air Lituanica“ gavo smūgį žemiau juostos – pagrindinis partneris pasitraukia, dėl to, kad lietuviška aviakompanija  nevykdė mokėjimo įsipareigojimų. Net jei CAA ir praneš, kad „Air Lituanica“  gali tęsti veiklą, tai lietuviams praktiškai nėra šansų surasti kitą partnerį. Tiesiog „Air Lituanica“  dabar niekas nebepasitikės. Viena didžiausių kelionių agentūrų „West Express“ jau sustabdė bendradarbiavimą su „AirLituanica“.
2. Vilniaus miesto savivaldybei šių metų lapkritis ir gruodis yra finansiškai sunkiausi mėnesiai. Maža to Vilniaus miesto savivaldybė yra paskendusi skolose ir balansuoja ant bankroto ribos. Ir jau būtų bankrutavusi, jei ne Finansų ministerijos parama. Tad vargu ar atsiras pinigų  „Air Lituanicai“. O pati „Air Lituanica“ be dotacijų ilgai nepratemps, nes artėja sausis - mėnuo, kuomet mažiausi keleivių srautai ir didžiausios sąskaitos.
3. Susisiekimo ministerija „Air Lituanicos“ negelbės, nes vasaros pabaigoje susisiekimo ministras  R.Sinkevičius yra pasakęs: „Aš nežinau, iš ko išgyvens „Air Lituanica“. Jei Vyriausybės bus prašoma finansinės paramos, biudžete tam nėra pinigų.“ Be to dotuoti privačias aviakompanijas draudžia ES teisė.

Net jei šį kartą „Air Lituanica“ išsikapstys, tai tik laiko klausimas, kaip ilgai ji merdės ir kada bankrutuos. Nes kaip ir esu rašęs savo pamąstymuose dėl „Air Lituanica“ ateities – tai abejotinas projektas su nelabai švaria pradžia ir daugybe klaustuku. Ir jei „Air Lituanicos“ neužvers finansinės problemos,  tai  „Air Lituanica“ projektas bus uždarytas dėl politinių priežasčių. Kai tik iš mero pareigų bus nuverstas A.Zuokas, netrukus bus užraukta ir „Air Lituanica“  . Taigi bijau, kad belieka laukti dėsningos pabaigos -„Air Lituanicos“ bankroto.

Kur dingsta klientai ir kodėl svarbu palaikyti ilgalaikius santykius su klientais?

Didžiausias kiekvienos įmonės turtas nuolatiniai, pastovūs klientais. Jei klientas kažką nusipirko pas Jus ir jam patiko Jūsų paslauga ar prekė, tai tikėtina, kad jis ateis dar kartą. Arba bent jau jis yra pasirengęs pas Jus sugrįžti ir dar kartą įsigyti Jūsų prekę ar paslaugą. Pripažinkite, juk būtų kvaila tuo nepasinaudoti ir nepaversti jo nuolatiniu klientu, ypač turint omeny vertę, kurią Jus gausite, jei Jūsų potencialus klientas visa gyvenimą pirks Jūsų prekes ar paslaugas. Tačiau realybėje yra kiek kitaip. Tad kur dingsta klientai ir kodėl jie netampa nuolatiniais Jūsų prekių ar paslaugų pirkėjais?Tyrimais yra nustatyta, kad

4% -  turi finansinių problemų (bankrutuoja, reorganizuojasi ar neteko darbo);
5% - perka iš draugų ar grįžta pas senus partnerius;
9% - netinka Jūsų kaina;
14% - pas Jus nebeperka, nes Jūsų įmonėje buvo susidurę su aptarnavimo ar kokybės problemomis;
68% - tiesiog PAMIRŠTI KLIENTAI;

Kaip matome dažniausiai įmonės, pardavusios prekes ar paslaugas vieną kartą, tiesiog pamiršta savo klientus ir šie išeina kitur. Beveik 70% klientų prarandama, nes Jūsų klientai nesijaučia KLIENTAIS, nes jie jaučia Jūsų apatiją ir abejingumą.

Partizaninio marketingo guru J. Levinson‘as teigia, kad 50% viso bendrovės laiko turi skirti darbui jau su savo esamais klientams, kadangi išlaikyti esamą klientą yra daug pigiau ir paprasčiau, nei pritraukti naują. Taigi, kaip sukurti ilgalaikius santykius su esamais klientais ir užsitikrinti pakartotinį pardavimą? Yra daug įvairių ir sudėtingų teorijų, tačiau aš noriu Jums pasiūlyti paprastą, asmenine patirtimi pagristą schemą. Suprantama, šią schemą naudojau parduodant turistinius produktus, tačiau esminius principus galima pritaikyti ir kitoms paslaugoms ar prekėms.

1. Pardavus kelionę negalima pamiršti kliento. Aš visada vieną ar dvi dienas prieš kliento kelionę jam paskambindavau ir palinkėdavau geros kelionės, paklausdavau, gal jis dar turi kokių klausimų. Patikėkite, klausimų visada būdavo daug ir įvairiausių. Na, o klientai visada būdavo dėkingi už „paskutinės minutės“ konsultaciją.
2. Praėjus kelioms dienoms po to, kai klientas sugrįždavo iš kelionės, dar vienas skambutis jiems su klausimu, ar gerai pailsėjo. Šio skambučio esmė: ne paklausti, kaip pailsėjo, o paprašyti papasakoti, kaip atostogavo. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai: klientui dar kartą sužadinamos geros emocijos (ateityje tos geros emocijos asocijuosis su jumis ir užtikrins pakartotinį pirkimą) ir sužinoma daug įvairių smulkmenų apie viešbutį, personalą, kurortą, pramogas ir t.t. Vėliau tos smulkmenos visada praversdavo parduodant kitas keliones, nes būtent tos smulkmenos ir yra kokybiškos bei patikrintos informacijos pagrindas. O turizme kokybiška ir praktiškai patikrinta informacija yra esminis pardavimų momentas.
3. Įvairios šventės puiki proga eilinį kartą priminti apie save. Todėl visada savo klientus pasveikindavau įvairių švenčių (Kalėdų, Velykų ir kt.) proga. Beje, sudarant kelionės sutartį visados buvo reikalingas kliento asmens kodas, o žinant asmens kodą žinai ir kliento gimimo dieną. Pripažinkite, kad malonu gauti šiltą ir asmenišką SMS su gimtadienio sveikinimais.
4. Nereikėtų pamiršti ir naujienlaiškių. Naujienlaiškis pats paprasčiausias ir pigiausias būdas informuoti Jūsų klientus apie naujas paslaugas ir paskutinės minutės keliones. Patikėkite, jei Jūsų klientui patiko Jūsų teikiamos paslaugos ir jų kokybė, tai jis tikrai skaitys Jūsų naujienlaiškius ir netgi parekomenduos Jus savo draugams ir pažįstamiems.
5. Taip pat nereiktų pamiršti ir socialinių tinklų – tai puiki priemonė užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Atsiminkite, socialiniai tinklai nėra greito pardavimo priemonė, tai būtent ilgalaikių santykių palaikymo įrankis.

Na, o pabaigai dar viena mažytė paslaptis. Visus aukščiau išvardintus veiksmus reikia atlikti nuoširdžiai, o ne todėl, kad taip liepė jūsų šefas. Žmonės jaučia, kada jais rūpinamasi nuoširdžiai, o kada valdžios paliepimui. Jūsų nuoširdumas ir yra raktas į sėkmę ir ilgalaikius santykius su klientais.