«Вокруг света» - vienas pirmųjų pažintinių žurnalų pasaulyje

1861 metų sausio 8-tą dieną Sankt Peterburge buvo išleistas pirmasis žurnalo «Вокруг света» (liet.“Aplink pasaulį“) numeris.

 

Svarbu pažymėti, kad šis kultinis žurnalas yra ne tik pirmas rusiškas žurnalas, bet ir vienas pirmųjų pažintinių žurnalų pasaulyje (pvz. „National Geographic“ pradėtas leisti tik 1888 metais, t. y. daugiau nei 20 metų vėliau!). Žurnalas «Вокруг света» su nedidelėmis pertraukomis leidžiamas daugiau nei pusantro šimto metų. Beprotiškai gaila, kad šio nuostabaus pažintinio žurnalo leidybos istorijoje žioji dvi skylės: «Вокруг света» nebuvo leidžiamas nuo 1918-01 iki 1927-01 ir nuo 1941-07 iki 1945-12.

Nepaisant visų sunkumų ir istorinių peripetijų «Вокруг света» išsaugojo savo dvasią ir turinio tęstinumą, kas ir šiandien mums leidžia mėgautis nuostabiais pažintiniais straipsniais apie mus supanti pasaulį, keliones ir atradimus. Net gūdžiu sovietmečiu buvo išleistas pašto ženklas, skirtas pažymėti žurnalo šimtmečio jubiliejų. O šiai dienai jau išleista daugiau nei 2900 žurnalo numerių!

Beje, žurnalo redakcija, šiuo metu atlieka fantastišką darbą - po kruopelę renka visus, kada nors išleistus žurnalo numerius, juos verčia skaitmena ir talpina į webarchyvą, kurį galima rasti  žurnalo internetinėje svetainėje. 

Vintažiniai "Žvaigždžių karai" arba tarybinė kultinio filmo reklama

Praėjus, berods, dešimčiai metų nuo paskutiniojo „Žvaigždžių karų“ epizodo – Galia vėl prabudo ir sugrįžo į plačiuosius ekranus. Sulaukėm... ir kultinio filmo tęsinys pakerėjo pasaulį. Pripažinsiu, mane taip pat, mat esu šios epinės sagos gerbėjas. Aišku, parą laiko eilėse prie bilietų į premjerą nestovėjau ir su Imperijos Stormtrooperių apranga į seansą nėjau, bet silpnybę „Žvaigždžių karams“ jaučiu... ir, pasikuitęs savo neišsemiamuose archyvuose, radau kelias senas, tarybines „Star Wars“ kinoafišas.

Mėgaukitės ir telydi Jus Galia!

 

 

Druskininkuose – naujas, modernus reabilitacijos centras

Jau greitai Druskininkai turės dar vieną išskirtinį traukos centrą. Rudens pabaigoje kurorte duris atvers reabilitacijos centras „UPA“.

UAB „MCT“ baigia projektą „REABILITACIJOS CENTRO STATYBA“ (projekto numeris VP3-1.3-ŪM-06-K-02-091), finansuojamą pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“, pagal kurį buvo pastatytas ir įrengtas daugiau kaip 6700 kv.m. bendrojo ploto reabilitacijos centras „UPA“. Projektui buvo skirta iki 2,195 mln. eurų ES struktūrinių fondų parama pagal priemonę „Turizmo paslaugų (produktų), įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“. Iš viso centro statybą, įrangos reabilitacijai įsigijimą ir projekto vystymą investuota apie 10 mln. eurų, iš kurių beveik 8 mln. eurų – privataus kapitalo lėšos. Rizikos kapitalo fondo „Practica Venture Capital“ investicijos šiame projekte siekia 1,45 mln. eurų. UAB „MCT“ valdomame reabilitacijos centre per tris metus bus sukurta apie 70 naujų darbo vietų. Planuojama, kad centre per trijų metų laikotarpį nuo projekto veiklos pradžios apsilankys per 2500 lankytojų.

Reabilitacijos centro svečiais rūpinsis profesionali gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir kitų kompetentingų specialistų komanda. Lankytojams pagal specialistų sudarytas sveikatinimo ir gydymo programas bus atliekamos gydomųjų masažų, fizioterapijos, druskų terapijos, vandens ir kitos procedūros. Baseinų ir pirčių zona, masažinės vonios yra pritaikytos žmonėms su negalia. Iš viso centre bus 177 vietos, o vienas pastato aukštas turi specialias funkcines elektra valdomas lovas ir yra paruoštas specialių poreikių turintiems svečiams. Dalis kambarių pritaikyta žmonėms su negalia ir judėjimo apribojimų turintiems žmonėms. Svečiai galės maitintis šiuolaikiškai įrengtoje valgykloje ir kavinėje. Maisto paruošimu rūpinsis profesionalūs virėjai, kurie pasiūlys sveiko maitinimosi reikalavimus atitinkantį meniu. Pastate esančioje konferencijų salėje vyks paskaitos centro svečiams, darbuotojų mokymai, kultūriniai ir kiti renginiai.

„Iki šiol sąvoka „reabilitacijos centras“ Baltijos šalių gyventojų sąmonėje yra labiau suprantama tik kaip gydymo pratęsimas tam tikros paskirties ligoninėje. Mūsų centre sveikatos gerinimo ir atstatymo programos bus derinamos su kurortinės reabilitacijos privalumais. Centre bus sukurta jauki ir maloni aplinka atitinkanti 4 žvaigždučių viešbučio standartą bei teikianti maksimalų komfortą visiems lankytojams, taip pat ir judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms“ – sakė centrą valdančios bendrovės „MCT“ vadovas ir vienas iš akcininkų Vytautas Dambrava.

Pasak jo, čia ypatingas dėmesys bus skiriamas asmeninėms centro svečių konsultacijoms ir jų ugdymui, kad žmonės grįžę namo patys galėtų tinkamai savimi pasirūpinti ir sėkmingai pratęsti reabilitacijos procesą.

„UPA“ reabilitacijos centras specializuosis klientų, turinčių širdies ir kraujotakos sistemos, stuburo ir kitų judamojo aparato ir nervų sistemos sutrikimų sveikatinimu. Taip pat bus priimami vietos ir užsienio svečiai, kuriems reikalingas organizmo funkcijų atstatymas po onkologinių susirgimų, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų ir kitų sveikatos sutrikimų.

Reabilitacijos centras įsikūręs išskirtinėje Druskininkų kurorto vietoje, prie vandens telkinio, pušų miško apsuptyje. Netoliese yra Druskininkų miesto ligoninė. Ši kaimynystė visiems centro „UPA“ svečiams užtikrina maksimalų saugumą: prireikus bus atliekami tyrimai, teikiamos gydytojų konsultacijos, suteikiama kita būtina medicinos pagalba.

„Turizmas ir Marketingas“ komentaras: mūsų žiniomis, gautomis iš patikimų šaltinių, reabilitacijos centras „UPA“ formaliai turėtų atsidaryti gruodžio 15-tą. Oficialus atidarymas sausio pradžioje. Kainų lygis: nuo 70 eurų asmeniui / naktis. Į kainą bus įskaičiuota: nakvynė viešbutyje, atitinkančiame 4 žvaigždučių standartą (bus galimybė pasirinkti kambarį su funkcine lova), trijų kartų maitinimas ir 5 procedūros per dieną.

Rūpinimasis vaikais - antikvarinės reklamos "perliukai"

Rūpinimasis vaikais yra esminis ir stipriausias instinktas. Netgi daugiau, vedami instinktų mes gimdome vaikus, o vaikų auginimas, auklėjimas ir rūpinimasis  jais 15-20 ir daugiau metų (kas iš gamtos pusės yra neįtikėtinai ilgas laiko tarpas) jau yra meilė ir atsakomybė. Rūpinimasis vaikais yra tai, kas daro mus žmonėmis. Meilė vaikams - stipriausia pasaulyje emocija. Reklamos vilkai tai žino ir tuo naudojasi, nes tėvai dėl vaikų padarys absoliučiai viską.

"Laukinės rinkos" klestėjimo laikotarpiu reklama visiškai nebuvo reguliuojama ir verslininkai darė viską (tame tarpe ir reklamoje), kad tik padidintų savo prekių pardavimus. Jūsų dėmesiui keli antikvarinės reklamos "perliukai" iš serijos "Rūpinimasis vaikais"

Alus - maistingas.

XX a. pradžios prancūzų reklaminis plakatas skirtas žindančioms mamytėms.

Kokainas - geriausia priemonė nuo dantų skausmo

Vaikiškų kokaino lašų reklama. Puikiai padeda nuo dantų skausmo. Žaibiškas efektas tik už 15 centų. Rinkoje nuo 1885 metų.

Cigarai vaikams

Aukščiausią kokybę ir garsiausius brendus firma garantuoja nuo 1874 metų.

Geriausias vaizdas pro darbo langus

Kerinčios naktinių skrydžių foto iš piloto kabinos. Ko gero, tai nuostabiausias vaizdelis pro darbo langus...

   

  

Izraelio pamokos Lietuvos medturizmui

Vienos svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – sveikata ir laikas. Tik tada, kai jų netenkame, suprantame, ką praradome, o visa kita nebetenka prasmės. Medicininis turizmas suteikia galimybes tausoti abi vertybes: išsaugoti ir/ar susigrąžinti sveikatą tausojant brangų laiką. Medicinos turizmas net 50 pasaulio šalių egzistuoja kaip prioritetinė ir pelninga ūkio šaka. Tokia turizmo atmaina naudojasi sveikatos sutrikimus turintys užsienio šalių piliečiai ir vyksta į tas šalis, kuriose medicinos paslaugų kainos ir kokybės santykis atitinka jų poreikius. O Lietuva, pasak Pasaulio medicininio turizmo asociacijos vadovų, trypčioja vietoje. Kompanijos „Ernst&Young“ pagal LR Ūkio ministerijos užsakymą atliktas Lietuvos medicinos turizmo galimybių tyrimas nustatė, kad 2022 m. Lietuva turėtų gauti apie 240 mln. litų pajamų iš medicinos turizmo. Tačiau Lietuvos teisės aktuose net nėra normaliai apibrėžtas medicinos turizmas.

Privačios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios paslaugas ir užsieniečiams, nurodo, kad apie 5-10 proc. jų pacientų yra medicinos turistai. Gauname paradoksalią situaciją: medicininiai turistai yra, šalies potencialas didžiulis, tačiau valstybės paramos ir teisinio reglamentavimo nėra. Turizmo departamentas irgi saldžiai miega ir svajoja apie milijonus kinų, kurie užplūs Lietuvą, kai tuo tarpu privačios klinikos savo lėšomis važinėja į parodas, kaimyninėse šalyse rengia prezentacijas, užsako Lietuvą ir Lietuvos medicininį turizmą reklamuojančius straipsnius. Tuo tarpu valstybinės įstaigos nė kiek nepadeda verslui. Pvz. klaidžiuose URM koridoriuose daugiau nei trys metai strigęs medicininių vizų klausimas. Tad gal Lietuvai reikia rimtai pradėti dirbti šia linkme ir vadovautis geromis kitų šalių praktikomis?

Neseniai Izraelyje įvyko šios šalies medicininio turizmo asociacijos (IMTA) susirinkimas, kuriame buvo įvardinti esminiai darbo su medturistais momentai, kurie Lietuvos medicininiam turizmui gali tapti tobulėjimo gairėmis:

• Paruošta standartinė (tipinė) visų asociacijos narių sutartis su pacientu, kas įpareigoja visas asociacijos įstaigas teikti standartines, kokybiškas paslaugas ir geriau apsaugo pacientų teises;
• Naudojamas specialus draudimo polisas, kurį privalomai įsigyja asociacijos nariai. Polisas skirtas apsaugoti medicinos įstaigas ir pacientus nuo  pasekmių, suteikus / gavus nekokybiškas paslaugas;
• Visi medturizmo veiklą reglamentuojantys įstatymai yra rengiami bendroje asociacijos ir Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos grupėje;
• Įsteigtas specialus asociacijos teisės skyrius, kuris kartu su Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos atstovais nagrinės  užsienio šalių pacientų skundus;
• Sukurta speciali aplikacija mobiliems įrenginiams, kuri padės pacientui rasti efektyviausia pagalba Izraelyje pagal jo ligą;
• Sudarytos sutartys su kredito įstaigomis, kad pacientai iš Rusijos, Kaukazo ir Baltijos šalių galėtų gauti skubų kreditą medicinos paslaugoms apmokėti, jei pacientui yra reikalingas skubus gydymas, o pacientas su savimi neturi pakankamai lėšų;
• Bendradarbiavimas su nacionalinėms avialinijomis: Izraelio avialinijos taiko 7-10 proc. nuolaidą skrendantiems gydytis į Izraelį, bei nemokamai atlieka atgalinės datos pakeitimą; 

Visos aukščiau išvardintos priemonės tėra maža dalis Izraelio geros medicininio turizmo praktikos pavyzdžių. Maža to, Rusijos piliečiams - didžiausiam ir turtingiausiam segmentui, skrendant į Izraelį nereikia vizos, kai tuo tarpu Vilniaus oro uostuose turistai iš Rusijos demonstratyviai marinuojami po 2-3 val. pasų kontrolės postuose. 

Gaila, kad Lietuvoje medicininis turizmas vystomas tik privačia iniciatyva - be valstybės palaikymo. Kad pavyktų pritraukti daugiau klientų, medicinos paslaugų teikėjai imasi ir bendrų projektų. 2013 metų birželį veiklą pradėjo Lietuvos medicinos turizmo klasteris, vienijantis gydymo, SPA paslaugų teikėjus, taip pat viešbučius, turizmo operatorius. Privačios klinikos, sanatorijos ir reabilitacijos centrai kažkiek gauna ES paramos dalyvavimui parodose, bet tai tėra katino ašaros, lyginant kiek medicininį turizmą remia Izraelis, Turkija, Singapūras ir kitos šalys. Taigi Lietuvos medicininis turizmas be valstybės palaikymo ir tam tikrų, strateginių klausimų sprendimo bus nekonkurencingas su šalimis, kur ši ūkio šaka yra prioritetinė ir yra palaikoma valstybės. Tikėkimės, kad Lietuvos valdininkai prabus iš letargo ir, remdamiesi Izraelio patirtimi, prisidės prie šios perspektyvios verslo šakos plėtros. 

Air Lituanica“: artėjančio bankroto požymiai

Kurį laiką nerašiau apie „Air Lituanica“, vis laukiau finansinių ataskaitų, kad būtų galima objektyviai rašyti šia tema. Tačiau panašu į tai, kad šios bendrovės finansinių ataskaitų teks palūkėti. Maža to, atsirado daug kitų nerimą keliančių ženklų, kurie dažniausiai būna artėjančio bankroto pranašai.

Taigi trumpai ir argumentuotai, kodėl man atrodo, kad „Air Lituanica“ sparčiai darda link bankroto:

• Nepateikiamos finansinės ataskaitos. „Air Lituanica“ buvo įsteigta 2012 m.gegužės pabaigoje, tačiau Registrų centrui vis dar nepateiktos finansinės ataskaitos nei už 2012, nei už 2013 metus. Tai padaryti bendrovė turėjo iki praėjusių ir šių metų gegužės pabaigos. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bendrovės veiklos ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui laiku ir nustatyta tvarka užtraukia bendrovei 1-10 tūkst. Lt baudą. Panašu, kad „Air Lituanicos“ vadovams ir steigėjams yra ką slėpti, kad piktybiškai vengiama parodyti įmonės finansines ataskaitas.
• Neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai su įmonės įstatiniu kapitalu. “Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nesant tinkamai atlikto sprendimo investuoti ekonominio ir socialinio vertinimo, kurio rezultatai gali turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, negalėjo priimti sprendimo investuoti, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas“, - teigiama Apeliacinio teismo nutartyje. Anot teismo, savivaldybės sprendimas investuoti 2,25 mln. litų į „Start Vilniaus“ įstatinį kapitalą priimtas, tinkamai neištyrus jo ekonominio ir socialinio pagrįstumo, taigi, pažeidžiant viešosios teisės principą. Teismo teigimu, savivaldybės pateiktas pagrindimas neatitiko net minimalių kokybinių reikalavimų.
• Vertingo ir brangaus Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojimo turto migravimas į „Air Lituanicos“ aktyvus. Jau esu rašęs apie egzotišką „Air Litunicos“ turtą – sprogusių pirčių kompleksą. Neseniai Vilniaus miesto avialinijos praturtėjo dar kelias egzotiškais NT objektais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendrovei „Start Vilnius", valdančiai oro linijų bendrovę „Air Lituanica", turtiniu įnašu, kurio vertė 3,618 mln. litų, padidino įstatinį kapitalą. Skrydžių bendrovei perduoti du medicininių atliekų priėmimo ir šalinimo cechai (657,5 kv. m ploto, 979 tūkst. Lt), medienos džiovykla (416,77 kv. m ploto, 543 tūkst. Lt), sandėlis su gamybinėmis patalpomis (1747,17 kv. m ploto, 2,046 mln. Lt), butas (Žirmūnų g. 1A, 50 tūkst. Lt). Įdomu, kam skrydžių bendrovei reikia pirties griuvėsių, medicininių atliekų perdirbimo cechų, medienos džiovyklos, buto Žirmūnuose ir beveik 2000 kv. ploto sandėlio? Kažkaip nė vienas iš išvardintų objektų neturi nieko bendro nei su aviacija, nei su keleivių pervežimu. Tad nenorom kyla įtarimas, kad ruošiama eilinė afera, kai kažkas priglaus visą tą turtelį, o „Air Lituanicos“ nuostoliai liks bankrutuojančiai Vilniaus miesto savivaldybei.
• Nuolatinis vėlavimas. Nuolatiniai „Air Lituanicos“ skrydžių vėlavimai jau tapo šios bendrovės „vizitine kortele“. Kai lietuviškos oro bendrovės lėktuvai vėluoja 3-4 val., žmonės net nereiškia pretenzijų, o džiaugiasi, kad neteks laukti skrydžio 9 val. ir nakvoti oro uoste. „Air Lituanicai“ kartais ir 12 val. vėlavimas ne riba. Nuolatos vėluodama „Air Lituanica“ pjauna šaką, ant kurios sėdi, nes nė vienas sveiko proto žmogus nepirks jų bilietų, nes šios bendrovės skrydžiai neprognozuojami. O po „Go Planet Travel“ bankroto ekstremalų skaičius Lietuvoje gerokai sumažėjo.
• „Air Lituanicos“ darbuotojų profesinė kompetencija, tiksliau - jos nebuvimas. Jau esu rašęs, kad šios bendrovės darbuotojai nesugebėjo normaliai pasirūpinti keleiviais po skandalo su estais, kuomet estų avialinijos atsisakė bendradarbiauti dėl susikaupusių skolų. Aš jau buvau susitaikęs su tuo, kad „Air Lituanicos“ darbuotojai "deda" ant klientų, bet jų stafas vėl sugebėjo mane nustebinti. Po tradicinio 9 val. vėlavimo, lietuviškos skrydžių bendrovės Komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė pakomentavo: „...Taip pat minimą keleivės skrydžio dieną įvyko force majore situacija, kai dėl techninių priežasčių skrydžio laikas dar kartą buvo nukeltas keleiviams jau esant oro uoste, tokiais atvejais pagal reglamentą kompanijai priklauso pasirūpinti savo keleiviais...“ Jei aviacijos bendrovės komunikacijos skyriaus vadovė net nesuvokia kas yra force majore ir nesugeba atskirti nenugalimos jėgos (ugnikalnio išsiveržimais, žemės drebėjimas, cunamis ir kt.) aplinkybių nuo techninio gedimo, tai ką aš žinau...  nenustebčiau, jei vėliau paaiškėtų, kad jų lėktuvus pilotuoja traktorininkai, o skrydžio palydovėmis dirba melžėjos.
• Nuolatinės skolos SODRAI. „Air Litunica“ skolos SODRAI jau nieko nestebina. Pradžioje jie tą informaciją bandė slėpti, bet dabar skolos SODRAI jau tapo norma, į kurią niekas nekreipia dėmesio. O reikėtų, nes nuolatinės skolos SODRAI reiškia vieną iš vieną iš dviejų: arba įmonėje dirba žiopla finansininkė, arba įmonę kankina apyvartinių lėšų stygius. Nei viena, nei kita įmonei nežada nieko gero.

• Vadovų pasikeitimas. Oro vežėjo „Air Lituanica“ direktoriaus postą paliko Erikas Zubrus. Jo vietą užims Gytis Gumuliauskas.  Erikas Zubrus nuo įmonės veiklos visiškai nepasitrauks - jis bus „Air Lituanica“ konsultantas strateginiais klausimais,” – sako „Air Lituanica“ valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas. Aš jau esu rašęs, kad Erikas Zubrus, kaip ir Martynas Laivys yra bankrotų meistras. Daugelis turbūt dar pamena šių veikėjų projektą „Star1“, nunešusi kelias dešimtis milijonų lengvatikių pinigų. Martynas Laivys jau spėjo prasisukti su nauju lochatrono projektu „Go Planet Travel“ ir dingo palikęs virš 1000 apmulkintų turistų. Visai tikėtina, kad jau planuojama įsisavinti  ir "Air Lituanicos" keleivių pinigus bei savivaldybės turtą.

Sudėjus aukščiau išvardintus faktus peršasi išvada, kad „Air Litunicos“ bankrotas neišvengiamas, klausimas tik vienas – kaip ilgai ši bendrovė merdės. Na, o ekstremalams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele, taip pasididinsite savo šansus, "Air Lituanica" bankroto atveju, atgauti pinigus.

Papildyta (2014-07-22): šiandienos spauda rašo, kad „Air Lituanica“ galiausiai ryžosi pateikti finansines atskaitas Registrų centrui. Registrų centro duomenimis, pernai „Air Lituanica” gavo 23,359 mln. Lt pajamų. Bendrovės grynasis nuostolis 2013 m. siekė 14,228 mln. Lt. Darbo užmokesčiui pernai skirta 2,450 mln. Lt. Praėjusių metų pabaigoje „Air Lituanica” bendrovėje dirbo 55 darbuotojai. Skelbiama, kad bendrovės vadovui 2013 m. priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių, su priedais) – 487,307 tūkst. Lt (vidutiniškai 40,6 tūkst. Lt per mėnesį). Visos veiklos sąnaudos – 4,593 mln. Lt. 

Atkreipkite dėmesį į atlyginimus: direktoriaus alga – 20% nuo viso darbo užmokesčio fondo ir 10% nuo visų veikos sąnaudų. Nežinau kaip Jums, bet man tai panašu į lėšų įsisavinimą. Beje, 2015 baigiasi Zuoko, kaip Vilniaus mero kadencija ir 2014 metų pabaigoje tikimasi sulaukti Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo nuosprendžio dėl bendradarbiavimo sutarties su „Estonian Air" nutraukimo. O sutartis buvo nutraukta dėl „Air Lituanicos“ skolų. 

Taigi, jau ne tik galime  drąsiai kalbėti apie garantuotą „Air Litunicos“ bankrotą, bet net gi plius/minus numatyti bankroto datą.