Lietuvos turizmas keliasi į socialinius tinklus

Turizmo dienos proga Valstybinis Turizmo departamentas (toliau VTD) visiems pateikė staigmeną: pristatė socialinių tinklų kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampanijos tikslas 5 socialiniuose tinkluose trejomis kalbomis (lietuvių, anglų ir rusų) pristatyti Lietuvą ir šalies turizmo potencialą. Valstybinis turizmo departamentas pristatys unikalias turizmo galimybes Lietuvoje Facebook, Google+, Vkontakte, Twitter ir Youtube. Kasdieną čia bus galima susipažinti su įdomiomis vietomis, faktais, anonsais, netikėtais atradimais.

Labai džiugu, kad VTD prabudo iš letargo ir pradėjo kažką daryti. Ši VTD kampanija verta tiek pagyrų, tiek trupučio kritikos.

Taigi pagyros:

1. Pats faktas, kad VTD pagaliau suvokė internetinio marketingo galią ir pradėjo dirbti tuo klausimu, jau neįtikėtinas.
2. Teisingai parinkti socialiniai tinklai. Labiausiai džiugina, kad VTD rimčiau atsigręžė į Rusijos rinką ir pradėjo dirbti su Vkontakte.
3. Bandymas įtraukti į kampaniją kuo daugiau žmonių, kurie kurtų turinį apie Lietuvą bei dalintųsi šiuo turiniu su draugais. Tikiuosi, kad VTD pavyks įgyvendinti savo ambicingą tikslą surinkti 1 000 000 Lietuvos turizmo fanų.
4. Tikrai nebloga idėja „Miestų varžytuvės“, kur kiekvienas gali palaikyti savo miestą – kelti nuotraukas ir jomis dalintis, palikti atsiliepimą apie miestą, kviesti draugus balsuoti už vieną iš miestų. Kiekvienas vartotojo atliktas veiksmas (nuotraukos įkėlimas, atsiliepimas ar kt.) skirs miestui vieną tašką, o gruodžio viduryje, pasibaigus varžytuvėms, daugiausia taškų surinkęs miestas bus paskelbtas „Miesto varžytuvių“ nugalėtoju.

Na ir truputis kritikos:

1. Šiaip pati kampanija tarptautiniame internetinio marketingo lygmenyje yra silpnoka ir blanki. Iš 450 tūkst. litų vertės projekto, kuri parengė ir prižiūrės konkursą laimėjusi digital agentūra„The Chocolate“, tikėjausi kažko originalesnio ir įdomesnio. Bet žinant, kad kampaniją „Like‘able Lithuania“ įgyvendina pats Valstybinis turizmo departamentas, tai rezultatas visai neblogas. Kai Lietuvoje tarptautinio lygio prezentacinius projektus bando įgyvendinti valstybinė įstaiga, tai amžinai susiduriama su dviem problemom: idėjų badas ir lėšų stygius. Na o VTD šį kartą gan sėkmingai išlaviravo, kadangi projektas finansuojamas iš ES lėšų.
2. Noras statyti „LIKE“ skulptūrą. Sakykite ką norite, bet ši idėja skamba keistai. Ypač, kai svaičiojama, kad didžiausia pasaulyje „LIKE“ skulptūra taps nauju turistų traukos objektu Lietuvoje. Tokie svaičiojimai man primena surūdijusio vamzdžio Nėries pakrantėje istoriją. Lietuva nėra tokia digital kaip Singapūras ar Honkongas, nėra pas mus ir Silicio slėnio. Tad man kažkaip nesižiūri Lietuvoje „LIKE“ skulptūra... Nors gal aš ir klystu, nes daug kas priklauso ne tik nuo idėjos, bet ir nuo jos išpildymo.

O baigiant noriu visus paraginti palaikyti ir „palaikinti“ VTD kampaniją „Like‘able Lithuania“. Kampaniją rasite:

Facebook (lietuvių kalba)
Facebook (anglų kalba)
Twitter (anglų kalba)
Google+ (anglų kalba)
Vkontakte (rusų kalba)
YouTube 

p.s.

kai kalbėjau, kad iš VTD tikiuosi kažko originalesnio ir įdomesnio, nejuokavau. Ir artimiausiu laiku pasistengsiu atlikti kelių įdomių ir originalių turizmo digital kampanijų apžvalgą, kas tikiuosi įkvėps VTD naujoms Lietuvos turizmo kampanijoms.

Trumpai apie pasitikėjimą

Daugeliui Jūsų turbūt teko girdėti posakį: "pasitikėjimas - pardavimų tramplinas". Pasitikėjimas reiškia, kad klientas pirkdamas Jūsų produkciją nemato rizikos savo sveikatai ir gerbūviui ir kad Jūsų partneris, dirbdamas su jumis nejaučia baimės ir grėsmės savo verslui. Apskritai, be pasitikėjimo pardavimas beveik niekada neįvyksta.  Turizme pasitikėjimas yra kertinis pardavimų akmuo, nes šiandien (išankstinių pirkimų/pardavimų laikais) mes mokame pinigus, o į kelionę vykstame už gero pusmečio. Maža to, turizme pinigai mokami ne už pačią kelionę, o už gero poilsio ar įspūdingos pažintinės programos lūkesčius, nes turistas pirkdamas kelionę, pirkimo metu negali objektyviai įvertinti pirkinio kokybės.

Prarasti pasitikėjimą labai lengva ir labai  sunku jį užsitarnauti. Juolab, kad žmogaus prigimčiai yra būdingos abejonės ir baimės. Yra daug būdų, kaip įteigti pasitikėjimą savo klientams. Tačiau, mano nuomone, efektyviausi būdai – TVARKA ir GERAS VARDAS. Tvarka visomis  prasmėmis.  Kai klientai matys tvarką Jūsų parduotuvėje ar biure, kai jie matys tvarkingus darbuotojus, kai pateiksite klientams ar partneriams tvarkingą ir suprantamą pasiūlymą, kai tesėsite pažadus - jie jumis labiau pasitikės. Niekas nepasitiki netvarka, pažadukais ir melagiais. Tvarka ir ištesėti pažadai sukuria Jums nepriekaištingą reputaciją, didina pasitikėjimą klientų akyse ir mažina marketingo sąnaudas. 

“Air Lituanica” skolos: tikros ar išgalvotos?

Pats sau buvau pažadėjęs kurį  laiką nerašyti apie “Air Lituanicą”, bent jau kol nebus  šios bendrovės 2013 metų finansinės veiklos ataskaitos. Tačiau, kai praėjusią savaitę  spaudoje kilo širšalas dėl “Air Lituanicos” skolų, nesusilaikiau. Tad šį kartą trumpai apie “Air Lituanicos” skolas. Naujienų portalas “Diena.lt” pranešė, kad “Air Lituanica” yra skolinga Vilniaus oro uostui ir “balansuoja ties riba”. Tame pačiame straipsnyje užsimenama, kad “Air Lituanicai”  finansinių pretenzijų turi ir estų bendrovė "Estonian Air", iš kurios sostinės savivaldybės vežėjas nuomojasi vieną iš dviejų orlaivių. Aišku, “Air Lituanicos” vadovybė visus patikino, kad jų bendrovė jokių skolų neturi. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į kelias detales. Gal tiesiog sutapimas, bet tą pačią dieną, kai atsirado Diena.lt straipsnis apie “Air Lituanicos” skolas, ši bendrovė buvo skolinga SODRAI beveik 100 000 litų.

 Dar įdomiau atrodė tos pačios dienos “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras savo blog‘e “Air Lituanicos” skolų tema:” 2013 09 19, 09:33 Gyvenimas “in the world full of haters” yra sudėtingas. Žvelgiant iš šono į realybę: yra labai labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų. Po aviacijos krizės 2009-2010 metais Europoje start-up aviakompanijos, įskaitant “Air Lituanica”, praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto. Dėl to įėjimas į aviacijos rinką yra gerokai sudėtingesnis, bet tai žinojome ir tai ne naujiena.“

Būtent šis “Air Lituanicos” komercijos direktoriaus Simono Bartkaus komentaras ir priverčia susimastyti, kad “Air Lituanica” tikrai gali būti paskendusi skolose:

1. Kalbėti apie mistinius “heiterius”, kuomet klausia apie skolas yra žemiau kritikos. Tai tiesiog neprofesionalu ir yra labai negeras ženklas keleiviams;
2. Kai dėl įmonės skolų tampa kalta ne pati kompanija ir jos vadovybė, o žurnalistai, kurie apie tas skolas rašo, tai jau primena situaciją “veidrodis kaltas, kad snukis kreivas”;
3. Neaiškus mykimas “labai sudėtinga “Air Lituanica” turėti skolų”, kai kabo beveik 100 000 litų skola SODRAI irgi nieko gero nežada;
4. Na, o nedidelis melas, kad: ” “Air Lituanica” praktiškai už visas paslaugas – oro uostų paslaugas, ground handlingą, kurą ir t.t. moka iš anksto” irgi sukelia įtarimų dėl įmonės finansinės  būklės. Mat kiekvienas bent kažkiek susidūręs su aviacija ir/ar užsakomaisiais skrydžiais žino, kad oro uosto mokesčiai apskaičiuojami tik po skrydžio, nes priklauso nuo keleivių skaičiaus ir orlaivio tonažo. Aišku “Air Lituanica” gali kažkokią dalį mokesčių mokėti avansų, tačiau labai abejoju, kad moka visą sumą, nes jos tiesiog neįmanoma tiksliai paskaičiuoti avansu.

Dar daugiau įtarimų apie “Air Lituanicos” skolas sukelia informacijos apie lietuviškų oro linijų skolų dingimas (pvz. straipsnis apie skolas “Delfyje” išbuvo vos valandą, o informacija apie beveik 100 000 litų skolą SODRAI magišku būdu dingo iš Rekvizitai.lt svetainės). Tad klausimas apie “Air Lituanicos” skolas lieka atviras ir aktualus. O prisimenant “Star1Airlines” bankroto istoriją, tai ten viskas irgi prasidėjo nuo “nekaltų pletkų” apie šios bendrovės skolas oro uostams, kurias bendrovės vadovai irgi neigė.

Tikiuosi, kad šios “Air Lituanicos” skolos tėra mitas ir “heiterių” išpuolis prieš lietuvišką aviaciją. Taip pat tikiuosi, kad “Air Lituanicos” keleiviams neteks minti bankroto administratorių slenksčių, o vilniečiams neteks stebėti, kaip “savi ir reikalingi dėdės” už simbolinę paskolą pasiima egzotišką “Air Lituanicos” turtą – susprogusių pirčių kompleksą Vilniaus centre, kur vien sklypo vertė keli milijonai. Na, o keliautojams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele -"Air Lituanica" nesėkmės atveju, su banko ar draudimo bendrovės pagalba, galėtumėte atgauti savo pinigus.

Trumpa pirmųjų “Air Lituanica” skrydžių apžvalga

Air Lituanica“ skraidina keleivius jau gerą savaitę, tačiau susidomėjimas lietuviškomis oro linijomis neblėsta. Eteris mirguliuoja naujienomis apie „Air Lituanicą“. Pirmiausia, „Air Lituanica“ pradėjo kasdienius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą. Pirmuosius „Air Lituanicos“ keleivius Amsterdamo Šipolio (Schiphol) oro uostas pasitiko raudonomis tulpėmis. 

„Air Lituanica“ tikisi, kad Amsterdamo kryptis yra patraukli ne tik į verslo ir turizmo keliautojams, bet ir „tranzitiniams“ keleiviams, kuriems per Amsterdamą patogu keliauti jungiamaisiais skrydžiais. Beje, aviacijos portalas „Anna.areo“ praneša, kad „Air Lituanica“ nuo rugsėjo skraidys į Amsterdamą du kartus per dieną. Aišku smagu, kad „Air Lituanica“ dvigubins reisų skaičių į Amsterdamą. Optimistai gali galvoti, kad „Air Lituanicos“ išankstiniai bilietų pardavimai tokie geri, kad dvigubinamas reisų skaičius. Tačiau, jei pardavimai tikrai tokie geri, kad tuomet kam skelbti skrydžiams į Amsterdamą akciją ir pardavinėti bilietus ant savikainos ribos? Tiems kas dar nežino, pranešu, kad „Air Lituanica“ skrydžiui į Amsterdamą paskebė akciją ir „stumia“ bilietus po 599 į abi puses, t.y pardavinėja bilietus už savikainą, o gal net ir pigiau jos. Gali būti, kad bilietų pardavimai į Amsterdmą stringa. Maža to, panašu, kad „Air Lituanicą“ paspaudė code-sharing partneriai, pareikalavę vykdyti du skrydžius į Amsterdamą.

Beje, S.Bartkus neslėpia, kad konkurentai sureagavo į naujo oro vežėjo atėjimą į rinką – ir konkurentų skrydžiai į Briuselį atpigo. Galbūt todėl „Air Lituanica“ lėktuvai į Briuselį kartais skrenda beveik pilni, kartais – pustuščiai. Kaip žinia, pirmojo skrydžio metu buvo užimtos 72 vietos iš 76. Vėlesniuose skrydžiuose užimtų vietų skaičius svyravo, kartais nesiekdamas ir 50 proc. Manau, kad „Air Litunica“ tikėjosi „nugriebti grietinėlę“, susijusią su ES primininkavimu, bet panašu į tai, kad „grietinėlę nugriebė“ „Briussels Airlines“, pardavusios nemažą dalį išankstinių bilietų Tad „Air Lituanicai, užuot „nugriebus grietinėlę,“ tenka laižyti pustuštį grietinėlės indelį...

Nepaisant savo abejonių ir konkurentų spaudimo „Air Lituanicai“ linkiu įgyvendinti savo ambicingus tikslus: skraidinti keleivius 16 maršrutų, per metus pervežti virš pusės milijono keleivių ir 2015 metais pasiekti lūžio tašką – kuomet pajamos viršija sąnaudas.

Drąsios šalies drąsūs menininkai

Lietuvos pirmininkavimas ES vis pažeria naujų perliukų. Tai verslininkai spjauna į sveiką protą bei tautinę savimonę ir Vilniaus centre prekiauja matrioškomis, tai Vilniaus menininkai stebina savo “šedevrais”.

Pamatęs šį „Naujų meno formų“ klipą net žagtelėjau. Čia jau net matrioškų pardavėjai ilsisi. Tokia "Naujų meno formų" drąsa ir žavi, ir šokiruoja. Tikrai drąsus bandymas patekti į rinką. Šį bandymą įžulumu lenkia tik viename Sankt Peterburgo prekybos centre art-grupsono “Война” atliktas perfomansas su šaldyta višta vaginoje. Aš nežinau ko tikejosi „Naujų meno formų“ kūrėjai paleisdami savo “šedevrą” į eterį, bet manau, kad tokio šio klipo kūrėjams turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už šalies įvaizdžio menkinimą. O jei dar pasitvirtins kalbos, kad už šią, namudinėm sąlygom darytą, marketinginę pornuškę URM’as turi sumokėti ~ 42 000 LTL, tuomet kažkas iš URM’o turėtų eiti “šieno ravėt”… Aš suprantu, kad vamzdžio Neries pakrantėje istorija įkvepia visus norinčius pasipinigauti valstybės sąskaita, bet sąžinės kartais irgi reikia turėti... Kažkas sako, kad “Ypatinga diena” klipas, tai menininkų sukurta šalies ir valdininkų parodija. Vargu bau, greičiau chrestomatinis pavyzdis, kaip nederėtų pristatyti savo šalies ir savo verslo: minties nerasta, palaikiai vaizdai ir neįtikėtinai prasta vaizdo bei garso kokybė – tikras “sandėliukas studio production”. Užuojauta “Naujoms meno formoms”, jūsų drąsus bandymas įeiti į rinką patyrė triuškinantį fiasko. Jūsų ilgai nepamirš ir su jumis niekas nenorės turėti reikalų. Ilsėkitės ramybėje…. 

Šalies įvaizdžio strategai pralaimėjo matrioškoms

Kai vakar perskaičiau, kad Piliovkės prekiautojai tikisi per Lietuvos pirmininkavimą ES parduoti daugiau matrioškų,  iš pradžių nežinojau ar verkti, ar juoktis.   Po to  supratau, kad tai prekybininkų smūgis "Drąsios šalies" strategams žemiau juostos... ES pirmininkavimas yra puiki proga pademonstruoti kitoms ES šalims savo kultūrą, atskleisti savo identitetą ir pasinaudojus proga, pareklamuoti savo šalį, kaip originalią ir dar neatrastą turistinę kryptį. Lietuva ES pirmininkavimui išleis virš 214 mln. litų, o Pilies gatvės verslininkai prekiaus matrioškomis. Stipru, drąsu ir originalu! Rusai prekiauja matrioškomis, nes tai jų tautinis suvenyras, nors ir nesenas, be to japoniškos kilmės - atsiradęs po rusų-japonų karo, bet va lietuviai, prekiaujantys tokiais dalykais, tikrai neturi tautinės savimonės. Nepykite, bet geriausi pasaulio marketingo strategai nervingai rūkytų kampe, jei matytų tokius Lietuvos verslininkų viražus. Paskui tie patys verslininkai naiviai stebisi, kad užsieniečiams Lietuva tai Sibiras, kurio sostinė - Ryga. Brangūs ir drąsūs Vilniaus miesto prekiautojai, gal prekiaukite klumpėm, vyžom, ruginiu samagonu, rūkytais lašiniais ir juoda duona, bei megztom beretėm ir kauptukais, runkelių plantacijoms ravėti. Galų gale, nors kiaulę Pilies gatvėje skerskite - tai vis originaliau ir įdomiau, nei matrioškos. Taip nors Lietuvos įvaizdžiui nekenksite ir turistų daugiau priviliosite.

Kelios abejonės dėl "Air Lituanicos" sėkmingos ateities

Vakar iš Vilniaus oro uosto pirmą kartą pakilo „Air Lituanica“ lėktuvas. Pirmasis skrydis buvo į Briuselį. Tai, kad pradeda skrydžius nauja nacionalinė bendrovė tikrai yra sveikintina ir duok Dieve, kad ji išsilaikytų. Tačiau man, daugelį metų dirbusiam turizmo sferoje ir iš arti mačiusiam "FlyLAL" ir „Star1 Airlines“ liudną pabaigą, kyla pagristų abejonių dėl "Air Lituanicos" sėkmės. Manau yra kelios priežastys, kodėl "Air Lituanicą" gali ištikti jos pirmtakų "FlyLAL" ir "„Star1 Airlines“ likimas:

1.     Vadovybė. Bendrovei vadovauja E.Zubrus. Tas pats E.Zubrus, kuris, jei neklystu, buvo "FlyLAL" Plėtros departamento direktorius ir netolimais 2008 metais pasakojo apie fantastišką "FlyLaL" plėtrą, patrauklumą ir neįtikėtiną ateitį. O jau 2009 "FlyLAL" driokstelėjo palikusi beveik 89 mln. litų skolų ir virš 20 000 apmulkintų klientų. Taip taip, tai tas pats E. Zubrus, kuris buvo  faktinis „Star1 Airlines“ akcininkas, savo akcijas suforminęs savo draugės Justinos Šernaitės vardu. Kaip pamenate „Star1 Airlines“, lyg feniksas iš pelenų, gimė iš karto po "FlyLAL" bankroto ir po metų veiklos bankrutavo palikdama  darbuotojams ir verslo parneriams apie 10 milijonų skolų ir daugiau kaip 17.000 nukentėjusių žmonių, kurių nuostoliai dėl neįvykusių skrydžių ir sužlugusių poilsinių kelionių viršija 5 mln. Lt. Mane, aišku, žavi E.Zubraus energija, polėkis ir meilė aviacijai, bet visai nežavi mintis pamatyti dar vieną lietuviškų avialinijų bankrotą. Aš asmeniškai neturiu nieko prieš E. Zubrų, tačiau manau, kad buvo galima rasti solidesnį, labiau patyrusį vadovą, paskui kurį nesivelka, dviejų garsių ir labai skaudžių, bankrotų šleifas.

2.     Akcininkai ir akcijų paketo santykis. Kaip žinome, 83% akcijų priklauso Vilniaus savivaldybei, kurios skolos jau siekia MILIJARDĄ litų ir tik 17 % privatiems investuototjams, kuriu yra 27. Taigi automatiškai kyla klausimas ar verslas matydamas pelną ir perspektyvą pasitenkintų tik17 % akcijų? Žinoma ne, matydamas pelną verslas siektų valdyti konktrolinį paketą arba bent jau kiek daugiau nei 40% įmonės akcijų. Taigi kas ir kodėl investavo į "Air Lituanicą"? Pasižiūrėję į akcininkų sąrašą matome labai įvairią publiką: tai ir Pietų Afrikos Respublikos investuotojas, kuriam Vilniaus meras sugebėjo "įsūdyti" vieną akciją ir "Lietuvos krepšinio federacija", ir rimti investuotojai,kurių kiekvienas drąsiai galėtų įsigyti po 17 % akcijų, jei tikrai būtų dėmesio verta investicija, o čia labiau panašu į "susimetimą" iš reikalo.Taigi kokie investuotojų motyvai? Kodėl į "Air Lituanicą" investavo "Lietuvos rytas" ? O kaip Jums tokia naujiena, kad Vilniaus miesto savivaldybė tapo "Lietuvos Ryto" krepšinio klubo dalininku ir nuo šių metų finansinę paramą klubui didins dar vienu milijonu – iki 4 mln. litų. Sakyčiau nebloga investicijų grąža, įdedi 100-200 tūkst. litukų į vieną savivaldybės įmonę, o savivaldybė paremia tavo verslą kelias milijonais. O dabar pažiūrėkime į kitus investuotojus: „SBA“, „Hanner“ ir kitas įmones valdančias gausybę nekilnojamo turto Vilniuje. O dabar, dėmesio klausimas: kas nustato NT mokesčio dydį Vilniaus mieste? Teisingai, tai Vilniaus miesto savivaldybė, į kurios valdomą įmonę "Air Lituanicą" visi suinvestavo po 100 000 litų ir tikisi grąžos... Jums toks investavimas netyčia neprimena klasikinių korupcinių schemų? Žinau, kad į šį projektą nuoširdžiai investavo Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija, kurių tikslas yra kuo didesnis viešbučių užimtumas ir pilnos kavinės užsienio turistų. Puikiai suprantu kodėl į šį projektą investavo viešbučių savininkai ir valdytojai: A.Guoga (valdantis viešbutį "Tony Resort"), bei įmonė "IDW Manekenų pasaulis" (valdanti viešbutį "IDW Esperanza Resort"). Taip pat suprantu kodėl investavo „MG Baltic Investment“, nes MG Valda" žada vystyti viešbučių verslą. Nesunku suprasti ir „Vičiūnai group“ poreikį investuoti į šį projektą, kadangi jie valdo restoranų, picerijų ir kavinių tinkle. O dėl kitų investuotojų nuoširdumo aš smarkiai abejoju, nes ką bendro su aviacija ir turizmo plėtra gali turėti advokatų kontora, CD gamintojai, Lietuvos krepšinio federacija, pienininkai ir kelininkai? Jei galvojate, kad jie taip diversifikuoja rizikas ir investicijas, tuomet galvokite dar kartą, nes įmonėms valdančios milijoninius verslus vienkartinė šimto tūkstančių investicija, tai ne tas mastas rizikų ir investicijų diversifikacijai, o Lietuvos krepšinio federacijos investicija į aviaciją man atrodo išvis keistai... Su smulkiaisiais akcininkais kaip ir aišku, dabar pereikim prie pagrindinio akcininko - Vilniaus miesto savivaldybės. Kaip žinia Vilniaus miesto savivaldybė valdo 83% "Air Lituanica" akcijų. Taip taip, ta pati Vilniaus savivaldybė, kurios skolos jau siekia MILIJARDĄ litų, ir kuri spračiai artėja prie ribos, kai nebegalės skolintis pinigų iš finansinių kredito struktūrų, o skolas galės auginti tik nemokėdama tiekėjams už suteiktas paslaugas ir darbuotojams algų. Kaip jums atrodo, kaip ilgai gyvuos "Air Lituanica", kai bus pasiektas šis kritinis momentas? Panašu į tai, kad eilninį kartą pelnas bus privatizuojamas, o nuostoliai nacionalizuojami, sumokant visų mokesčių mokėtojų pinigais. Aš tikrai nesu prieš nacionalines avialinijas, bet manau, kad turi būti iš anksto, atitinkamais teisės aktais, apibrėžta, kad nacionalinės avialinijos turės būti subsidijuojamos iš biudžeto, nurodant subsidijų sumą, bei iš kokių lėšų tai bus daroma. Kaip rodo kaimyninių šaliu patirtis, tokio dydžio avialinijos pačios neišsilaiko ir tai kas vyksta yra panašiau į aferą, nei rimtą verslą.

3.     Partneriai. Nežinau, kaip jums, bet man partnerių pasirinkimas labai įdomus. Kiek suprantu, tai bankrutuojanti Vilniaus savivaldybė nusprendė pagelbėti estams ir pradės subsidijuoti ant bankroto ribos balansuojančias "Estonian Air". Jei atmintis nešlubuoja, tai 2012 metų lapkričio mėnesį Estijos vyriausybė nusprendė gelbėti savo nacionalinį vežėją, kurio 2012 m. sausio-spalio nuostolis siekė 20,2 mln. EUR (69,75 mln. Lt). O "Estonian Air" veiklos tęstinumui buvo reikalinga 60 mln. EUR (207 mln. Lt) finansinė injekcija.

4.     Personalo klausimai. Dar nebuvo nei licenzijų, nei skrydžių, nei pajamų, o ten jau dirbo 45 darbuotojai, tame tarpe eilė vadovų: generalinis direktorius, komercijos vadovas, komunikacijos vadovas, personalo vadovas, pardavimų vadovas, t. y. darbuotojų, kurie gauna ne pačias žemiausias algas. Beje turimais duomenimis UAB „Air Lituanica“ vadovui numatytas 30 tūkst. Lt mėnesinis užmokestis. Atskaičius mokesčius, šiuo metu vadovo postą užimančiam Erikui Zubrui lieka 25 tūkst. 440 Lt. Dar vienas įdomus faktas: birželio pradžioje žurnalas "Veidas" rašė, kad "...Vilniuje atsirado svajonių darbdavys – algas moka, o dirbti nereikia. Sostinės mero Artūro Zuoko vizija – „Air Lituanica“ dar neskrenda, bet jau moka algas darbuotojams. Dalis personalo informuoti, kad į darbą reikės tik birželio pabaigoje, o iki to laiko bus pakviesti nebent į porą mokymų po valandą kitą. .... ". Kaip galvojate, ar bendrovė gali būti konkurencinga ir rentabili, kai dar nepradėjusi veiklos, jau brangiai moka už atostogaujančius darbuotojus?

5.     Konkurencija, sezoniškumas ir masto ekonomija. Na manau čia ir taip viskas aišku. Aviacijoje konkurencija yra didžiulė, neveltui yra toks angliškas posakis: "How do you make a small fortune in aviation? Start with a big one". Juolab kitos aviakompanijos ("Ryanair", "Wizz Air", "Turkish Airlines", "Lufthansa" ir kt.) turi masto ekonomiją, apie kurią "Air Lituanicai", su planuojamais dviem 70-ies vietų lėktuvais, belieka tik pasvajoti. Taip pat reikėtų nepamiršti ir apie turistinių srautų, bei skrydžių sezoniškumą. Taigi "Air Lituanicai" perspektyvoje vaizdelis gaunasi nekoks. Ir bijau, kad tik laiko klausimas - kada šios avialinijos kreipsis į Vyriausybe dėl gelbėjimo dotacijos. O kaip rodo "FlyLAL" patirtis, kad Vyriausybės sprendimai gali būti ir neigiami...

Nors manau, kad "Air Lituanica" yra abejotinas projektas, bet vis tiek linkiu jiems sėkmes, bei tikiuosi, kad jie nuvils tokius skeptikus kaip aš, ir dirbs sėkmingai. Na o keliautojams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele, taip pasididinsite savo šansus, "Air Lituanica" nesėkmės atveju, atgauti pinigus.