Izraelio pamokos Lietuvos medturizmui

Vienos svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – sveikata ir laikas. Tik tada, kai jų netenkame, suprantame, ką praradome, o visa kita nebetenka prasmės. Medicininis turizmas suteikia galimybes tausoti abi vertybes: išsaugoti ir/ar susigrąžinti sveikatą tausojant brangų laiką. Medicinos turizmas net 50 pasaulio šalių egzistuoja kaip prioritetinė ir pelninga ūkio šaka. Tokia turizmo atmaina naudojasi sveikatos sutrikimus turintys užsienio šalių piliečiai ir vyksta į tas šalis, kuriose medicinos paslaugų kainos ir kokybės santykis atitinka jų poreikius. O Lietuva, pasak Pasaulio medicininio turizmo asociacijos vadovų, trypčioja vietoje. Kompanijos „Ernst&Young“ pagal LR Ūkio ministerijos užsakymą atliktas Lietuvos medicinos turizmo galimybių tyrimas nustatė, kad 2022 m. Lietuva turėtų gauti apie 240 mln. litų pajamų iš medicinos turizmo. Tačiau Lietuvos teisės aktuose net nėra normaliai apibrėžtas medicinos turizmas.

Privačios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios paslaugas ir užsieniečiams, nurodo, kad apie 5-10 proc. jų pacientų yra medicinos turistai. Gauname paradoksalią situaciją: medicininiai turistai yra, šalies potencialas didžiulis, tačiau valstybės paramos ir teisinio reglamentavimo nėra. Turizmo departamentas irgi saldžiai miega ir svajoja apie milijonus kinų, kurie užplūs Lietuvą, kai tuo tarpu privačios klinikos savo lėšomis važinėja į parodas, kaimyninėse šalyse rengia prezentacijas, užsako Lietuvą ir Lietuvos medicininį turizmą reklamuojančius straipsnius. Tuo tarpu valstybinės įstaigos nė kiek nepadeda verslui. Pvz. klaidžiuose URM koridoriuose daugiau nei trys metai strigęs medicininių vizų klausimas. Tad gal Lietuvai reikia rimtai pradėti dirbti šia linkme ir vadovautis geromis kitų šalių praktikomis?

Neseniai Izraelyje įvyko šios šalies medicininio turizmo asociacijos (IMTA) susirinkimas, kuriame buvo įvardinti esminiai darbo su medturistais momentai, kurie Lietuvos medicininiam turizmui gali tapti tobulėjimo gairėmis:

• Paruošta standartinė (tipinė) visų asociacijos narių sutartis su pacientu, kas įpareigoja visas asociacijos įstaigas teikti standartines, kokybiškas paslaugas ir geriau apsaugo pacientų teises;
• Naudojamas specialus draudimo polisas, kurį privalomai įsigyja asociacijos nariai. Polisas skirtas apsaugoti medicinos įstaigas ir pacientus nuo  pasekmių, suteikus / gavus nekokybiškas paslaugas;
• Visi medturizmo veiklą reglamentuojantys įstatymai yra rengiami bendroje asociacijos ir Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos grupėje;
• Įsteigtas specialus asociacijos teisės skyrius, kuris kartu su Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos atstovais nagrinės  užsienio šalių pacientų skundus;
• Sukurta speciali aplikacija mobiliems įrenginiams, kuri padės pacientui rasti efektyviausia pagalba Izraelyje pagal jo ligą;
• Sudarytos sutartys su kredito įstaigomis, kad pacientai iš Rusijos, Kaukazo ir Baltijos šalių galėtų gauti skubų kreditą medicinos paslaugoms apmokėti, jei pacientui yra reikalingas skubus gydymas, o pacientas su savimi neturi pakankamai lėšų;
• Bendradarbiavimas su nacionalinėms avialinijomis: Izraelio avialinijos taiko 7-10 proc. nuolaidą skrendantiems gydytis į Izraelį, bei nemokamai atlieka atgalinės datos pakeitimą; 

Visos aukščiau išvardintos priemonės tėra maža dalis Izraelio geros medicininio turizmo praktikos pavyzdžių. Maža to, Rusijos piliečiams - didžiausiam ir turtingiausiam segmentui, skrendant į Izraelį nereikia vizos, kai tuo tarpu Vilniaus oro uostuose turistai iš Rusijos demonstratyviai marinuojami po 2-3 val. pasų kontrolės postuose. 

Gaila, kad Lietuvoje medicininis turizmas vystomas tik privačia iniciatyva - be valstybės palaikymo. Kad pavyktų pritraukti daugiau klientų, medicinos paslaugų teikėjai imasi ir bendrų projektų. 2013 metų birželį veiklą pradėjo Lietuvos medicinos turizmo klasteris, vienijantis gydymo, SPA paslaugų teikėjus, taip pat viešbučius, turizmo operatorius. Privačios klinikos, sanatorijos ir reabilitacijos centrai kažkiek gauna ES paramos dalyvavimui parodose, bet tai tėra katino ašaros, lyginant kiek medicininį turizmą remia Izraelis, Turkija, Singapūras ir kitos šalys. Taigi Lietuvos medicininis turizmas be valstybės palaikymo ir tam tikrų, strateginių klausimų sprendimo bus nekonkurencingas su šalimis, kur ši ūkio šaka yra prioritetinė ir yra palaikoma valstybės. Tikėkimės, kad Lietuvos valdininkai prabus iš letargo ir, remdamiesi Izraelio patirtimi, prisidės prie šios perspektyvios verslo šakos plėtros. 

Air Lituanica“: artėjančio bankroto požymiai

Kurį laiką nerašiau apie „Air Lituanica“, vis laukiau finansinių ataskaitų, kad būtų galima objektyviai rašyti šia tema. Tačiau panašu į tai, kad šios bendrovės finansinių ataskaitų teks palūkėti. Maža to, atsirado daug kitų nerimą keliančių ženklų, kurie dažniausiai būna artėjančio bankroto pranašai.

Taigi trumpai ir argumentuotai, kodėl man atrodo, kad „Air Lituanica“ sparčiai darda link bankroto:

• Nepateikiamos finansinės ataskaitos. „Air Lituanica“ buvo įsteigta 2012 m.gegužės pabaigoje, tačiau Registrų centrui vis dar nepateiktos finansinės ataskaitos nei už 2012, nei už 2013 metus. Tai padaryti bendrovė turėjo iki praėjusių ir šių metų gegužės pabaigos. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bendrovės veiklos ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui laiku ir nustatyta tvarka užtraukia bendrovei 1-10 tūkst. Lt baudą. Panašu, kad „Air Lituanicos“ vadovams ir steigėjams yra ką slėpti, kad piktybiškai vengiama parodyti įmonės finansines ataskaitas.
• Neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai su įmonės įstatiniu kapitalu. “Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nesant tinkamai atlikto sprendimo investuoti ekonominio ir socialinio vertinimo, kurio rezultatai gali turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, negalėjo priimti sprendimo investuoti, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas“, - teigiama Apeliacinio teismo nutartyje. Anot teismo, savivaldybės sprendimas investuoti 2,25 mln. litų į „Start Vilniaus“ įstatinį kapitalą priimtas, tinkamai neištyrus jo ekonominio ir socialinio pagrįstumo, taigi, pažeidžiant viešosios teisės principą. Teismo teigimu, savivaldybės pateiktas pagrindimas neatitiko net minimalių kokybinių reikalavimų.
• Vertingo ir brangaus Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojimo turto migravimas į „Air Lituanicos“ aktyvus. Jau esu rašęs apie egzotišką „Air Litunicos“ turtą – sprogusių pirčių kompleksą. Neseniai Vilniaus miesto avialinijos praturtėjo dar kelias egzotiškais NT objektais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendrovei „Start Vilnius", valdančiai oro linijų bendrovę „Air Lituanica", turtiniu įnašu, kurio vertė 3,618 mln. litų, padidino įstatinį kapitalą. Skrydžių bendrovei perduoti du medicininių atliekų priėmimo ir šalinimo cechai (657,5 kv. m ploto, 979 tūkst. Lt), medienos džiovykla (416,77 kv. m ploto, 543 tūkst. Lt), sandėlis su gamybinėmis patalpomis (1747,17 kv. m ploto, 2,046 mln. Lt), butas (Žirmūnų g. 1A, 50 tūkst. Lt). Įdomu, kam skrydžių bendrovei reikia pirties griuvėsių, medicininių atliekų perdirbimo cechų, medienos džiovyklos, buto Žirmūnuose ir beveik 2000 kv. ploto sandėlio? Kažkaip nė vienas iš išvardintų objektų neturi nieko bendro nei su aviacija, nei su keleivių pervežimu. Tad nenorom kyla įtarimas, kad ruošiama eilinė afera, kai kažkas priglaus visą tą turtelį, o „Air Lituanicos“ nuostoliai liks bankrutuojančiai Vilniaus miesto savivaldybei.
• Nuolatinis vėlavimas. Nuolatiniai „Air Lituanicos“ skrydžių vėlavimai jau tapo šios bendrovės „vizitine kortele“. Kai lietuviškos oro bendrovės lėktuvai vėluoja 3-4 val., žmonės net nereiškia pretenzijų, o džiaugiasi, kad neteks laukti skrydžio 9 val. ir nakvoti oro uoste. „Air Lituanicai“ kartais ir 12 val. vėlavimas ne riba. Nuolatos vėluodama „Air Lituanica“ pjauna šaką, ant kurios sėdi, nes nė vienas sveiko proto žmogus nepirks jų bilietų, nes šios bendrovės skrydžiai neprognozuojami. O po „Go Planet Travel“ bankroto ekstremalų skaičius Lietuvoje gerokai sumažėjo.
• „Air Lituanicos“ darbuotojų profesinė kompetencija, tiksliau - jos nebuvimas. Jau esu rašęs, kad šios bendrovės darbuotojai nesugebėjo normaliai pasirūpinti keleiviais po skandalo su estais, kuomet estų avialinijos atsisakė bendradarbiauti dėl susikaupusių skolų. Aš jau buvau susitaikęs su tuo, kad „Air Lituanicos“ darbuotojai "deda" ant klientų, bet jų stafas vėl sugebėjo mane nustebinti. Po tradicinio 9 val. vėlavimo, lietuviškos skrydžių bendrovės Komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė pakomentavo: „...Taip pat minimą keleivės skrydžio dieną įvyko force majore situacija, kai dėl techninių priežasčių skrydžio laikas dar kartą buvo nukeltas keleiviams jau esant oro uoste, tokiais atvejais pagal reglamentą kompanijai priklauso pasirūpinti savo keleiviais...“ Jei aviacijos bendrovės komunikacijos skyriaus vadovė net nesuvokia kas yra force majore ir nesugeba atskirti nenugalimos jėgos (ugnikalnio išsiveržimais, žemės drebėjimas, cunamis ir kt.) aplinkybių nuo techninio gedimo, tai ką aš žinau...  nenustebčiau, jei vėliau paaiškėtų, kad jų lėktuvus pilotuoja traktorininkai, o skrydžio palydovėmis dirba melžėjos.
• Nuolatinės skolos SODRAI. „Air Litunica“ skolos SODRAI jau nieko nestebina. Pradžioje jie tą informaciją bandė slėpti, bet dabar skolos SODRAI jau tapo norma, į kurią niekas nekreipia dėmesio. O reikėtų, nes nuolatinės skolos SODRAI reiškia vieną iš vieną iš dviejų: arba įmonėje dirba žiopla finansininkė, arba įmonę kankina apyvartinių lėšų stygius. Nei viena, nei kita įmonei nežada nieko gero.

• Vadovų pasikeitimas. Oro vežėjo „Air Lituanica“ direktoriaus postą paliko Erikas Zubrus. Jo vietą užims Gytis Gumuliauskas.  Erikas Zubrus nuo įmonės veiklos visiškai nepasitrauks - jis bus „Air Lituanica“ konsultantas strateginiais klausimais,” – sako „Air Lituanica“ valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas. Aš jau esu rašęs, kad Erikas Zubrus, kaip ir Martynas Laivys yra bankrotų meistras. Daugelis turbūt dar pamena šių veikėjų projektą „Star1“, nunešusi kelias dešimtis milijonų lengvatikių pinigų. Martynas Laivys jau spėjo prasisukti su nauju lochatrono projektu „Go Planet Travel“ ir dingo palikęs virš 1000 apmulkintų turistų. Visai tikėtina, kad jau planuojama įsisavinti  ir "Air Lituanicos" keleivių pinigus bei savivaldybės turtą.

Sudėjus aukščiau išvardintus faktus peršasi išvada, kad „Air Litunicos“ bankrotas neišvengiamas, klausimas tik vienas – kaip ilgai ši bendrovė merdės. Na, o ekstremalams, kurie nusprendėte įsigyti "Air Lituanica" bilietus, rekomenduoju apsidrausti nuo neįvykusios kelionės arba bilietus pirkti su kreditine kortele, taip pasididinsite savo šansus, "Air Lituanica" bankroto atveju, atgauti pinigus.

Papildyta (2014-07-22): šiandienos spauda rašo, kad „Air Lituanica“ galiausiai ryžosi pateikti finansines atskaitas Registrų centrui. Registrų centro duomenimis, pernai „Air Lituanica” gavo 23,359 mln. Lt pajamų. Bendrovės grynasis nuostolis 2013 m. siekė 14,228 mln. Lt. Darbo užmokesčiui pernai skirta 2,450 mln. Lt. Praėjusių metų pabaigoje „Air Lituanica” bendrovėje dirbo 55 darbuotojai. Skelbiama, kad bendrovės vadovui 2013 m. priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių, su priedais) – 487,307 tūkst. Lt (vidutiniškai 40,6 tūkst. Lt per mėnesį). Visos veiklos sąnaudos – 4,593 mln. Lt. 

Atkreipkite dėmesį į atlyginimus: direktoriaus alga – 20% nuo viso darbo užmokesčio fondo ir 10% nuo visų veikos sąnaudų. Nežinau kaip Jums, bet man tai panašu į lėšų įsisavinimą. Beje, 2015 baigiasi Zuoko, kaip Vilniaus mero kadencija ir 2014 metų pabaigoje tikimasi sulaukti Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo nuosprendžio dėl bendradarbiavimo sutarties su „Estonian Air" nutraukimo. O sutartis buvo nutraukta dėl „Air Lituanicos“ skolų. 

Taigi, jau ne tik galime  drąsiai kalbėti apie garantuotą „Air Litunicos“ bankrotą, bet net gi plius/minus numatyti bankroto datą.